„Aušros“ leidyklos knygų pristatymas Lazdijuose

Kovo 25 d. Lazdijų viešojoje bibliotekoje vyko Punsko „Aušros“ leidyklos leidinių pristatymas. Renginio svečius ir dalyvius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dalius Mockevičius bei Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas ir sekretorius Jonas Vaičiulis. Apie leidybines tradicijas Suvalkų krašte bei „Aušros“ leidyklos veiklą papasakojo jos direktorius Sigitas Birgelis. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos bibliotekininkė Marytė Malinauskienė bei Punsko Kovo 11-osios licėjaus bibliotekininkė Rūta Burdinaitė pristatė savo bibliotekų veiklą. Susirinkusius sužavėjo Kovo 11-osios licėjaus moksleivių (vadovė Alicija Krakauskienė) parodyta meninė programa apie knygnešius. Renginiui baigiantis Lazdijų viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Asta Mickevičienė padėkojo gausiai susirinkusiems renginio dalyviams, o svečiams įteikė po naujausią Bitės Vilimaitės knygą.

Punsko „Aušros“ leidyklos knygos pasiliks Lazdijų viešosios bibliotekos lenktynose ir jomis galės naudotis šio krašto gyventojai.

Punsko „Aušros“ leidykla veikia jau beveik 30 metų. Ji ėmė pradžią iš gilių šio krašto leidybinių tradicijų. Jos sietinos su dominikonų atvykimu į Seinus (apie 1610 metus). Jie pastatė bažnyčią, vienuolyną, XVII šimtmečio viduryje įsteigė spaustuvę. Dominikonų ordinas, išbuvęs čia beveik 200 metų, paliko Seinus 1804-aisiais. Dalis jų bibliotekos knygų buvo išgrobstyta, kitos sudegė per 1818 m. miesto gaisrą. Tikslių duomenų nėra, bet tikėtina, kad Seinų dominikonai lietuviškų knygų ar lietuvių autorių knygų nėra spausdinę.

1833 m. pasaulio šviesą išvydo pirmoji Suvalkų krašto lietuvio knyga. Tai buvo P. M. Marcinskio 94 psl. „Gramatyka polska dla Litwinów uczących się języka polskiego“ (Lenkų gramatika lietuviams, besimokantiems lenkų kalbos). Gramatika parašyta lenkų kalba, tačiau dalis teksto išspausdinta ir lietuviškai. Antruoju lietuviškos knygos autoriumi Suvalkų krašte laikytinas literatas, visuomenės veikėjas ir švietėjas Antanas Tatarė. Pirmas jo leidinys „Pamokslai išminties ir teisybės“ buvo išspausdintas 1836 m. Suvalkų P. Sverčevskio (P. Świerczewski) spaustuvėje. Kitos jo knygos pasirodė 1848 ir 1853 m.

Šiandien sunku pasakyti, kokia galėjusi būti tolesnė lietuviškų knygų leidybos raida, jei ne represijos ir spaudos draudimas.

Suvalkų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, daug būta knygnešių ir daraktorių. Labiausiai įsimintini knygnešiai: Giluišių kaimo ūkininkas Vincas Markevičius, Kreivėnų kaimo gyventojas Povilas Matulevičius, siuvėjas iš Žagarių Karolis Petruškevičius, Seinų gydytojas, varpininkas Juozas Kaukas. Nepaprastai svarbų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo raidoje atliko Seinų dvasinė seminarija. Šioje seminarijoje mokėsi būsimieji žymūs Lietuvos rašytojai, kaip antai: Vincas Mykolaitis-Putinas, „Tautiškos giesmės“ autorius Vincas Kudirka, politikas ir visuomenės veikėjas Mykolas Krupavičius, mokslininkas vyskupas Pranas Būčys bei daug kitų. Nemažai šią seminariją baigusių kunigų savo parapijose švietė žmones, įsijungė į tautinio atgimimo sąjūdį. Seinų kunigų seminarija buvo nelegalių knygų platinimo centras Dzūkijoje.

Lietuvių visuomenės pastangomis 1906 m. pavasarį Seinuose buvo įsteigta spaustuvė „Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė“. 1906 m. kovo 18 d. pasirodė pirmas „Šaltinio“ numeris. Iš pradžių jis išeidavo 2000 egz. tiražu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą „Šaltinis“ jau spausdinamas 15 000 egz. tiražu ir yra labiausiai skaitomas žurnalas Lietuvoje. Bendrovėje dar buvo leidžiamas mėnraštis „Vadovas“, skirtas dvasininkams, dvisavaitraštis „Spindulys“ bei „Žiburio“ draugijos organas „Žiburys“. Labai populiarūs buvo kalendoriai, knygų serijos. Iš viso „Šaltinio“ spaustuvėje išspausdintos 257 knygos.

Pirmasis pasaulinis karas nutraukė „Šaltinio“ spaustuvės veiklą. Po 1920 m., kai šis kraštas atiteko Lenkijai, buvo uždaromos lietuvių organizacijos, įstaigos, bibliotekos, mokyklos, vaikų namai, atsikūrusi lietuviška Seinų kunigų seminarija. Jos profesoriai ir seminaristai ištremti į Lietuvą. Sugrįžo knygnešių laikai, kilo spausdinto žodžio badas. Už lietuviškos knygos turėjimą, jos platinimą vėl grėsė baudos.

Lietuviško leidinio šio krašto lietuviams vėl teko laukti beveik pusę amžiaus. 1960 m. Varšuvoje pasirodė pirmasis „Aušros“ numeris. 17 pirmų numerių redagavo lenkas Zigmantas Stoberskis (Zygmunt Stoberski). Žurnalas buvo leidžiamas ir spausdinamas Varšuvoje. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Varšuvos lietuvių pastangomis čia taip pat ėjo nepriklausomas lietuvių kultūros žurnalas „Varsnos“.

1990-ieji atnešė daug permainų. „Aušrą“ ėmėsi leisti patys lietuviai. Žurnalas iškart tapo mėnraščiu, o po dvejų metų – dvisavaitraščiu. 1993 m. vidury Punske pradėjo veikti „Aušros“ leidykla.

„Aušros“ leidykla gyvuoja 29 metus. Per šį laikotarpį leido (arba talkino leidžiant) 7 lietuviškus žurnalus: dvisavaitraštį „Aušra“, mėnraščius „Aušrelė“ ir „Pasaulio lietuvis“, ketvirtinius leidinius „Suvalkietis“, „Šaltinis“ ir „Dėmesio“, istorijos paveldo metraštį „Terra Jatwezenorum“. Per 29 metus išspausdinta beveik 1000 žurnalų numerių, kurių bendras tiražas siekia 1 000 000 egzempliorių. Leidykloje pasirodė per 340 knygų (iš jų daugiau kaip 100 leidinių, skirtų mokykloms). Knygų tiražai – nuo 200 iki 1000 egzempliorių.

Knygų tematika labai įvairi. Išleista etnografinių knygų serija, leidiniai apie Punsko ir Seinų krašto tautosaką, istoriją, kultūrą, išspausdinta žmonių prisiminimų apie baudžiavos laikus, tremtį, partizaninį judėjimą, lietuviškų dainų rinkiniai, leidiniai apie šio krašto vestuvinius papročius, religines ir šeimos šventes, grožinės literatūros serija (poezija, apsakymai, romanai), kraštovaizdžių albumai, vadovėliai ir žodynai lietuviškoms mokykloms. Kartu su Literatūros ir tautosakos bei Lietuvos istorijos institutais išleista keletas mokslinių knygų.

Leidykla dalyvavo ir savo leidinius eksponavo tarptautinėse knygų mugėse (Varšuvos knygų mugėje, Vilniaus „Knygų pavasario“ mugėje, Vilniaus knygų mugėje ir kt.), savo knygas pristatė Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Lazdijuose, Merkinėje, Druskininkuose, Varšuvoje, Suvalkuose, Seinuose ir Punske.

„Aušros“ leidykla organizuoja taip pat literatūrinius renginius, susitikimus su knygų autoriais, rašytojais, dailininkais, rengia kasmetinį Poezijos pavasarį, Rudens literatūrinius skaitymus, „Vieno eilėraščio“ konkursą. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos įstaigomis ir organizacijomis, Kauno technologijos universitetu (šio universiteto studentai nuo 2000 metų leidykloje atlieka praktiką).

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Lazdijų viešosios bibliotekos nuotraukos