Nuo eilinio partizano iki Dainavos apygardos vado

0

Rugsėjo 3 dieną Jiezne ir Prienuose vyko pirmieji knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ pristatymas. Kadangi šiemet minimos net trylikos Prienų krašto partizanų šimtosios gimimo metinės, tai pristatant knygą Jiezne buvo akcentuojami trijų šiame krašte veikusių laisvės kovotojų likimai: eilinio Petro Dzidoliko-Bijūno, Dzūkų rinktinės vado Vinco Ambrazevičiaus-Balandžio ir Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio. Apie eilinio partizano P. Dzidoliko likimą papasakojo iš Lenkijos, Punsko valsčiaus, atvykęs jo artimas giminaitis Petras Lukoševičius. Jis pažymėjo, kad 1941 m. pavasarį pagal Stalino ir Hitlerio gyventojų repatriacijos sutartį nemaža dalis Suvalkų trikampio lietuvių buvo atkelta į Lietuvą, o vienas iš perkeltųjų buvo P. Dzidolikas, pokariu tapęs Jiezno krašto partizanu Bijūnu. Kaip teigė P. Lukoševičius, daugiau negu du šimtai atkeltųjų iš Lenkijos lietuvių pasirinko Lietuvos laisvės kovotojo kelią.

Knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ konsultantė, paveldosaugininkė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyr. specialistė Rūta Trimonienė pristatė LGGRTC veiklą, savo ilgamečio darbo įžvalgas. Šios tyrėjos parengti dokumentai apie Dzūkų rinktinės vadą Vincą Ambrazevičių-Balandį ir dar du kitus Dzūkų rinktinės vadus svariai papildė knygos turinį.

Septintąjį, paskutinįjį Dainavos apygardos vadą Vincą Daunorą-Kelmą, Ungurį ir ankstesniuosius vadus, iš kurių jis sėmėsi patirties, pristatė knygos sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Ji trumpai apibūdino kiekvieną Dainavos apygardos vadą bei tris Lietuvos partizanų vadovybės pasiuntinius, sėkmingai kirtusius Geležinę uždangą ir nunešusius į laisvąjį Vakarų pasaulį žinias apie kovojančią Lietuvą. Rita Pauliukaitienė taip pat išreiškė padėką Jiezno krašto šviesuolei Bronislavai Vinskienei, išleidusiai knygą apie Jiezno krašto partizanus „Amžinieji Ąžuolai“. Šia B. Vinskienės knyga buvo remiamasi ir kuriant leidinį apie Dainavos apygardos vadą Vincą Daunorą-Kelmą, Ungurį. Knygos sutiktuvių renginiui šventiškumo ir subtilių emocijų suteikė Jiezno moterų folkloro kolektyvo atliktos partizanų dainos.

Po knygos pristatymo Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius pakvietė renginio dalyvius aplankyti paminklą „Trims savanorių kartoms“, taip pat pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai Jiezno partizanų kapinėse.

Už šio gražaus renginio suorganizavimą belieka padėkoti Jiezno seniūnui Algiui Bartusevičiui, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro direktorei Daliai Vertinskienei, folkloro kolektyvo „Jieznelė“ vadovei Ingridai Valentienei, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorei Daivai Čepeliauskienei, bibliotekos darbuotojoms Vilmai Trabuševskienei, Sigutei Katkauskienei, Ingridai Kazlauskienei.

Antrasis knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ pristatymas vyko Prienų krašto muziejuje, kuriam vadovauja Lolita Batutienė. Renginio pradžioje buvo perskaitytos trylikos Prienų krašto partizanų pavardės, kurių gimimo 100-osios metinės šiemet yra minimos. Taip pat pagerbtas ir gimtojo krašto istorijos tyrinėtojas Vytautas Juodsnukis, parašęs knygą „Suvalkijos partizanų takais“. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos laisvės kovos tyrinėjimus pristatė vienas iš knygos apie Vincą Daunorą-Kelmą bendraautorių Gintaras Lučinskas. Jis priminė ir dabar jau anapilin iškeliavusio istoriko, savo bičiulio Henriko Rimkaus tyrinėjimus. H. Rimkus dviračiu išvažinėjo didžiąją dalį Dainavos apygardos, surinko duomenis ir sudarė visų šios apygardos partizanų sąrašą, jis yra ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ esančio straipsnio „Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys“ autorius.

Kitas mielas, netikėtas renginio svečias buvo istorikas, mokslų daktaras Simonas Jazavita, visą renginį atidžiai tik klausęs, o kitą dieną savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs knygos įvertinimą: „Autorė parengusi puikiai dokumentuotą veikalą, kur daug dokumentų, o ir kitų istorikų indėlio, nes, kaip pati pripažįsta, yra kraštotyrininkė, mokytoja pirmiausia. Bet dėl to tik dar labiau ačiū jai už knygą. Mano senelis, nuo vaikystės daug kalbėjęs mums, pusbroliams, apie legendinį Kelmą, renginyje buvo vienintelis jį dar gerai atsimenantis renginio dalyvis ir tuo labai pradžiugino autorę, tad ši iškart dedikavo jam knygą“.

Knygos pristatyme taip pat dalyvavo Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio pirmųjų partizanavimo metų bendražygio (tada abu buvo Vaidoto grupės eiliniai nariai) Vinco Grigonio-Leopardo sūnus Artūras Grigonis, vado ryšininkės Marijos Šapalaitės-Grigonienės (slapyvardžiu Gerutė) dukra Nijolė Akelaitienė. Lietuvos laisvės kovos dalyvių vaikai kalbėdami pabrėžė, kad didžiuojasi savo tėvų karta, jų kantrybe, noru apsaugoti savo vaikus nuo žiaurumų,  todėl Lietuvos laisvės kovotojai daug paslapčių nusinešė amžinybėn.

Po knygos pristatymo Prienų krašto muziejuje aplankytos Naujosios Prienų kapinės, kur pirmą kartą oficialiai buvo pagerbtas septintojo, paskutiniojo Dainavos apygardos vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Vinco atminimas. Iki šiol kapavietė yra tvarkoma tik giminių. Dabar ją prižiūri Vytautas Kavaliauskas, Gražinos Starkauskaitės-Kavaliauskienės sūnus. G. Starkauskaitė-Kavaliauskienė, būdama studentė, drauge su savo mama Starkauskiene ir Vinco Daunoro motina Marija Kurapkiene, 1955 m. radusios Šiauliškių kaimo žvyrduobėse prieš metus nukauto paskutiniojo Dainavos apygardos vado palaikus, slapta palaidojo juos Prienų kapinėse.

Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė, punskas.pl

Knygą „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ išleido Punsko „Aušros“ leidykla.

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia