Paskutinėmis metų dienomis jautėsi lengvas jaudulys. Kauko laiptai buvo apleisti, niekieno nenumindžioti. Juk sniego dar buvo, o balto, pradedančio tirpti sniego net nebandė sutrypti. Nei vienų batų antspaudų. Mažų mažiausiai keista. Turbūt pusė iš jų dar neišblaivė galvų, o kiti dar tik apšilinėja prieš Naujuosius.
Baikit juokus. Kuo tas senas skiriasi nuo naujo? Čia kaip sena, padėvėta sofa. Daugiau mačiusi, patyrusi, išgirdusi ir pajautusi. Teko iškęsti spardžiusius kelius, prakaituojančias paklydėlio pėdas, karštą išpiltą sriubą, pažaliavusį gėlių vandenį, priglausti sušalusį šuniuką, nušluostyti draugei ašarą ir daužančius į spyruokles kumščius. Bus naujas pagulėjimo ir pasisėdėjimo objektas, bet išgyvenimai bus labai panašūs. Galbūt šį kartą pavyks kavos neišpilti, o namų šeimininkas per tuos metus bus išmokęs būti bent šiek tiek atidesnis. Galbūt nereikės raminti draugės dėl ją palikusio bernioko, o ateis ant sofos iškloti naują džiaugsmą. Galbūt ant naujo daikto bus patogiau sėdėti, bet miegas dar ilgai bus pasiskolintas. Nesavas, keistas. Reikės įprasti, o kai įpras, tai ateis laikas kitai.
Metų pabaigoje įprantama prie naujų metų skaičiaus, bet tuoj reikia keisti nauju ir vėl viskas iš naujo. Naujas tik skaičius, o gyvenimas, tai tas pats. Betgi nepasiduosi ir eisi su banga. Reikia kurtis planus naujiems metams. Nauji metai, nauji ratai. Tiki, kad ant dūšios lengviau būtų. Psichologinis žaidimas. Žaidžiame savo gyvenimais, nes, sako, taip lengviau. Mat, jeigu turi planą ar mažą tikslą, tai turi dėl ko gyventi. Priešingu atveju gyvenimas beprasmiškas.
Planai. Kam planuoti, jeigu, rimtai, Tu planuoji, o Dievas juokiasi? O čia gal ir visa paslaptis slypi? Neplanuosi – negyvensi. Planuosi ir nepavyks, tai kažko išmoksi, patirsi, pamatysi. Liaudiškai tariant, įgausi patirties, įvertinsi patį procesą, o ne rezultatą. Kairėje pusėje stovintis Karo muziejus primena. Ir tie, įamžinti paveiksluose, planavo.
Kasmet draugė pasižada darbus atlikti anksčiau, bet ne paskutinę naktį. Tupim ant laiptų ir krizenam. Daugiau planuojam, kad linksmiau būtų. O ko ne? Žvengimas girdisi kirpėjos salone. Ta kyšt galvą pro duris. – Linksmų Naujųjų metų! – sušunkam. – Daugiau šypsokimės ir krizenkim, nors ir iš pačių kvailiausių dalykų.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
