Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Sakartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, ji lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. Šį mėnesį savo rankose Sophio laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Kartvelė Sophio puikiai kalba lietuviškai, vieną dieną ji svajoja tapti Sakartvelo diplomate Lietuvoje. Tad praktiką atliko ambasadoje, dirba turizmo agentūroje, mentoriauja kursuose ir padeda užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. „Esu tikras pavyzdys, jog užsieniečiams gera gyventi Lietuvoje“, – tikina S. Tabatadzė.
Lietuvoje užsieniečiai dirba ir mokytojais, ir ūkininkauja
Pasak kitakalbių dėstytojos, lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, tokių studentų kaip Sophio – nemažai, kurie, pramokę lietuvių kalbos, lieka ne tik studijuoti, bet ir gyventi mūsų šalyje. Tarp buvusių kursų studentų – turkas, sėkmingai dirbantis mokykloje, iš Perų atvykęs Diego, kuris vedė lietuvaitę, augina vaiką ir bando ūkininkauti Suvalkijos kaime, ir Argentinos lietuviai studijuoja bei dirba Vilniuje. „Kiekvienąsyk pasidžiaugiame studentais, kurie lieka gyventi Lietuvoje. Jie kuria sėkmingą imigranto paveikslą“, – teigė Vilma.
Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Jų motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą – įvairi. Jeigu anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. „Džiaugiamės, jog šį mėnesį daugiau nei 125 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos nuotoliniu būdu, studentai kalba ne tik apie šalies kultūrą, bet ir apie daugiakalbystę. Mat dauguma studentų mokosi ne vieną, bet kelias užsienio kalbas. Manau, kad šiandieniniame pasaulyje žmogus turi mokėti gerai ne tik gimtąją kalbą, bet ir mažiausiai dvi užsienio kalbas“, – sako kursų organizatorė V. Leonavičienė.
Mokytojo lūpomis – net septynios užsienio kalbos
VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius moka septynias užsienio kalbas. Inovatyviausias dėstytojas tikina, kad daugiakalbystė išties yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau dr. Mindaugas Norkevičius pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė nebūtinai turi mokėti labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.
Globaliame pasaulyje šiuolaikinis žmogus, ypač XXI amžiaus mokytojas, turi mokėti dvi ir daugiau užsienio kalbas. Šiandien moksleiviai jau pradinėse klasėse gali mokytis dviejų užsienio kalbų, ir dalis mokinių neapsiriboja tik įprastine anglų. Mokytojas atkreipia dėmesį, jog tėvai ir mokytojai turi skatinti jaunus žmones mokytis užsienio kalbų. „Šiandien skaitmeniniame pasaulyje – daugybė įrankių, padedančių mokytis. Kuo jaunesnis moksleivis – tuo imlesnis kalboms“, – tikina dr. M. Norkevičius.
VDU Švietimo akademija, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, organizavo virtualų forumą „Kalbų mokymas XXI amžiuje: dabarties patirtys ir ateities tendencijos“. Forume sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius, neuropsichologė, VU dėstytoja Ramunė Dirvanskienė, San Diego universiteto profesorius, lietuvių kilmės poetas Malaki Black, kartvelė, diplomatijos magistrantė Sophio Tabatadzė.
