Sunkiai rasite šeimą Lietuvoje, kuri Kalėdas minėtų pagal tradicinius lietuviškus papročius. Dažniausiai jie puoselėjami namuose, kur prie šventinio stalo dar sėdi seneliai, kurie bando vaikaičiams įdiegti tam tikrus šventinius įpročius. Juk ir greta stalo esančios dirbtinės eglutės atsirado vos ne prieš dešimtį metų ir Kalėdinės dovanos šiais laikais turi kur kas daugiau svarbos nei prieš gerus 20 metų.
O kaip šventė mūsų seneliai, kurie dažnai purkštauja dėl iškraipytų tradicijų?
Kalėdinės dovanos būdavo atnešamos ne raudonu apsiaustu apsigaubusio senelio, tačiau žalius, gelsvus kailinius dėvinčio Kalėdos, kuris į namus užsukdavo Kūčių vakarą. Dažniausiai prieš jam ateinant namuose lankydavosi kalėdotojai, kurie giedodavo katalikiškas, kartais ir pagoniškas giesmes.
Kalėdinės dovanos, suprantama, buvo labai minimalios, paprastos, tačiau gaunamos retai ir mažais kiekiais, tad palikdavo įspūdį mažiesiems. Būtent jie dažniausiai ir gaudavo dovanėles. Vyresniems tekdavo tenkintis gražia švente, kuri tęsdavosi net kelias dienas.
Šiais laikais namuose dažniausiai puošiamos dirbtinės eglutės, kurios vertinamos dėl ekologiškumo bei ekonomiškumo niuansų (jas galite įsigyti čia: https://imuperku.lt/buitis/kaledos/eglutes/). Tačiau anksčiau į namus tėtis su vaikais gyvos eglutės į mišką ieškoti eidavo Kūčių dieną, kol mama sukdavosi prie krosnies ir kepdavo duoną vakarui. Eglės dažniausiai būdavo puošiamos močiučių ir mamų verpiniais. Taip pat džiovinami obuoliai, kurie su siūlais rišami ant eglės šakelių.
Gana gaji tradicija per šventes buvo lankytis pas kaimynus. Jeigu galvojate, kad šiais laikais persivalgote per šventes – tokiu atveju turėtumėte sudalyvauti lietuviškose Kalėdose prieš 100 metų, kadangi tuomet ėjimas iš namų į namus ir duonos bei mėsos valgymas užsigeriant midumi tęsdavosi net kelias dienas. Vaikščiodami per kaimynus su savimi žmonės tempdavo blukį (medžio trinką), taip pat eidami garsiai dainavo.
Visa diena linksmybių nesibaigdavo vakarais, kadangi būtent tuomet prasidėdavo šokiai, vaikai žaisdavo įvairiausius žaidimus, taip pat gana aktyviai tarp kaimynų mezgėsi pažintys, buvo tariamasi, kuri merga ir kuris bernas gali būti peršami. Kadangi tokių kelias dienas besitęsiančių švenčių per metus būdavo gana mažai – kiekviena jų išnaudojama ne tik atsikvėpimui, bet ir santykiams puoselėti.
Po kelių dienų švenčių tekdavo, kaip ir dabar, susitvarkyti, o sulaukus Trijų Karalių – nupuošti eglutę.
