Praėjusį penktadienį, 2019 m. gruodžio 6 d., Adventinės popietės metu Seinų „Lietuvių namų“ scenoje koncertavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ansamblis „Puriena“ iš Prienų su vadove Onute Matusevičiūte. Susirinkusius žiūrovus jie pasveikino Juozo Naujalio giesme: „Rasokit, dangūs“, vėliau sekė poezija ir kitos adventinės lietuviškos dainos bei giesmės.
Kolektyvas pasidžiaugė ilgalaike bendryste su Žagariais, Dusnyčia ir Seinais. Kartu su nauja LN grupe „Galadusys“ svečiai aplankė Seinų bažnyčią ir vyskupo A. Baranausko kapą, įdėmiai išklausė Algirdo Vektoriaus pasakojimo apie Seinų istoriją. Po renginio pabendravo su mūsų saviveiklininkais „Lietuvių namuose“. Svečiai papasakojo apie savo nueitą kelią.
Prienų rajono neregiai ir silpnaregiai pradėjo burtis į tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos Prienų organizaciją 1967 m. Ilgus metus organizacijoje veikė instrumentinis ir vokalinis ansambliai, vėliau susikūrė ir folkloro ansamblis. Nuo 2008 m., organizacijos pirmininke pradėjus dirbti Irenai Karsokaitei, kolektyvas gavo paramą iš Prienų rajono savivaldybės, įsigijo naujus drabužius, daug koncertavo. Tais pačiais metais vokaliniam ansambliui pradėjo vadovauti Onutė Matusevičiūtė. Kolektyvas „Puriena“ yra paruošęs daug programų, su kuriomis apkeliavo visą Lietuvą: koncertuoja globos namuose, slaugos ligoninėse, dienos centruose, dalyvauja įvairiuose konkursuose. Nuo 2010-ųjų kasmet dalyvauja partizaninės dainos konkurse, apdovanotas už aukštą meninį lygį, nuoširdumą, istorinės praeities sklaidą. Nuo 2011 m. rengia romansų vakarus „Ilgesio dainos“, užsimezgė ryšiai su Šakių, Jurbarko, Kaišiadorių, Lenkijos aklųjų organizacijų nariais.
Džiugu, kad jie ne tik dainuoja, bet ir švenčia visų jubiliejus, gimtadienius. Jeigu kokia bėda, taip pat tuoj susiskambina, nepalieka žmogaus vieno. Labai džiaugiamės nepaprastu susitikimu su neeilinių gabumų likimo nuskriaustais silpnaregiais ir neregiais, kilnios širdies žmonėmis. Neapsakomą pakylėjimą ir sklindantį gėrį pajutome kiekvienas, kas su jais bendravome. Sveikiesiems nelengva įsivaizduoti, kaip galima nuo gimimo nematyti saulės šviesos, neskirti spalvų. Stebėtina, kad pasaulio grožį neįgalieji gali pajusti prisiliesdami ranka, skirdami kvapus…
Dėkojame mieliems svečiams iš Prienų – ansambliečiams ir šauniajai jų vadovei Onutei Matusevičiūtei bei LASS direktorei Irenai Karsokaitei – už malonų susitikimą, skambias giesmes ir dainas. Jūs mus įtikinote, kad „gyventi tamsoje, tai dar nereiškia gyventi be šviesos“. Sėkmės Jums ir gražių Kalėdų švenčių!
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl
