Sako, koks pirmadienis, tokia visa savaitė. Kas teisybė, tai ne melas. Šitų savaitį kiba pac Dzievas atsiuntė. Ne cik man, alia visiem. Turu galvoj orų, ba jei lauki kap pavasarį, tai pacos lūpos šypsosi. Matiau, kiek Pūncki jaunimo vaikščoj, kiek bobukių šnekucavosi patvoruosia. Šluotų ir grėblių moteriškės nepalaido iš rankų. Griekas būtų nepastvarkyc lauki, kap tep šilta. Ogi spalio pabeiga. Būdavo tokių metų, kad tokiu laiku jau šalcis nagus kando, o an Visų šventų pasnigdavo ir raikdavo pūkinius paltus traukc iš spyntos.
Teisybė, an kapų žmonės brukės antkapių mazgoc, pašluoc takucų, lapų nugrėbc, gėlių pasodzyc. Pac čėsas. Tuoj lapkrico pirma. Cik nabagutių moteriškutių man gaila, kad antryt vėl medzai lapų prikraca. Nu, alia imk ir nepatvarkyk, kap geras oras… Kadusci, dziedulis pasakojo, nei tuos kapus tvarkė, nei per visus metus tį juos kas daboj. Vakarop nuklapsėdavo arklukais an kapinių, nuveidavo prie tėvo kapo, papoteraudavo ir namo. Gerai, kap kryžalis vietoj stovėdavo, o jai kur ir supuvis nuvirsdavo, tai iš atmincies žinoj, kur rasc saviškius – po krūmuku ar tį prie kokio medzo. Tep buvo.
Gera dziena prasdėjo no voracinkliais pasėto oro. Neraikėj sukc galvos – buvo ar nebuvo toj bobų vasara? Tep cikrai misnau, kad jau buvo, cik nespėjau pamacyc skraidancų siūlukų. O ca, braca, šitoj savaitėj kap paspylė… Gražu buvo ir jauku lauki šiltoj saulėj patupėc, braukc no veido prilipusius voracinklius, vienų kitų pakibusį vorukų nukabyc no prakąsto obuolio rankoj.
Gera dziena buvo užuosc virtuvėj rudmėses su cibuliu. Kas nežino šito valgio, tas daug praranda. Nu, ir kas, kad smyrsters iš burnos. Dezinfekcija raikalynga ne cik lauki, lakstanc su grėbliais, alia ir burnoj. Ne, ne aš grybavau. Gerų žmonių buvo, katriej padovanojo pora galvukių. Ir susdėjau rudmėsas in lėkštį. Ne bile kokių lėkštį, o dziedulių. Apvertiau galvukėm in apacų. Tep, kap darė dziedulis. Prispjaustiau cibulio ir pabarstiau juom laimikius. Padėjau šaltai. Tep, kap darydavo dziedulis. Cik neišlaikiau iki kitos dzienos. Vakarop, gaudzydama besilaidzancos saulės šilumų, skanavau savo paruoštus grybus. Suvalgiau paci, nesbijodama, kad dziedulis pamacis. Gera dziena buvo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
