2019 m. rugsėjo 7 dieną „Viltelės“ klubo globotiniai su globėjais lankėsi Augustave ir pasakų kaimelyje Kopiec. Augustavas – ideali vieta lėtam, bet tikrai nenuobodžiam poilsiui. Kurortinis miestelis, įsikūręs tarp ežerų ir miškų, garsėja savo kanalais, todėl kartais jis vadinamas „lenkiškąja Venecija“. Šį kartą plaukėme Augustavo kanalu, per Necko ežerą iki Raspūdos slėnio. Pastarasis padarė didžiausią įspūdį. Šilta saulė apšvietė žaliuojančius krantus, o mes grožėjomės laukine, žmogaus nepaliesta gamta.
Įdomi ir Augustavo kanalo istorija. Šis kanalas – didžiausia XIX amžiaus Lenkijos karalystės hidrologinė investicija. Tai unikalus Europos mastu vandens statinys, patvirtinantis to meto Lenkijos inžinierių aukštąjį techninį meistriškumą. Šio milžiniško projekto tikslas buvo atsiriboti nuo Prūsijos muitinės prekybinės sistemos. 1823 metų pavasarį papulkininkas Ignacy Prądzyński atliko matavimus ir pradėjo rengti kanalo projektą. Kanalas turėjo sujungti Vyslos intaką su Nemunu. Projektas pradėtas vykdyti 1824 metais ties Bebro ir Netos upėmis, o jau 1825 metų viduryje buvo statomi akmens-plytų užraktai. Statant kanalą, dirbo nuo penkių iki septynių tūkstančių žmonių. Vandens kelio statyba baigta 1838 metais, o po metų čia jau buvo vykdomas transportas. Lenkijos prezidento rūpesčiu, Augustavo kanalas 2007 metais įrašytas į Lenkijos istorinių paminklų registrą. 2013 metais parengtas vandens kelio projektas, turintis sujungti Didžiuosius Mozūrijos ežerus su Augustavo kanalu.
Augustavas – vienas iš svarbesnių gamtos ir istorijos paminklų šiame regione. Miesto centre yra išlikusių vėlyvojo klasicizmo bei eklektikos stiliaus pastatų. Turistams siūloma paplaukioti laivu po Augustavo ežeryną, įveikiant kanalo šliuzus. Pirmieji tokie pasiplaukiojimai pradėti organizuoti 1953 m. Dabar šia pramoga naudojasi daugiau kaip 100 tūkst. keliautojų per metus. Reisai laivu prasideda nuo balandžio mėn. ir vyksta iki vėlyvo rudens.
Mes, paplaukioję laivu, tęsėme savo kelionę. Autobusas pasuko kaimo Kopiec link. Ši vietovė yra Štabino savivaldybėje. Lankėme vieną iš septynių pasakų sodybų. Mus pasitiko malonūs šeimininkai, persirengę pasakų herojais, papasakojo apie girios gėrybes ir gyventojus. Ekskursijos dalyviai pažaidė, pasisėmė geros energijos. Papietavę laimingai grįžome namo. Išvyką lydėjo gera nuotaika ir saulėta, šilta besibaigiančios vasaros diena. Dar ilgai atminty pasiliks gražūs vaizdai.
Ačiū Punsko valsčiaus savivaldybei už transporto parūpinimą bei Kanados lietuvių fondui už ekskursijai skirtas lėšas.
Vida Jolanta Stankevičienė, punskas.pl
V. J. Stankevičienės nuotr.
