Eglė LUKŠAITĖ
Šių metų lapkričio 14–16 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyks XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Šiais metais švenčiant MKS 50 metų sukaktį užsibrėžta ne tik paminėti jubiliejų, bet ir subūrus pasaulio lietuvių mokslininkus ir kūrėjus kurti Lietuvos protų tinklą, pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų bendrabūvį bei pristatyti idėjas ateities Lietuvai.
I MKS organizatoriai. Organizacinio komiteto pirmininkas Bronius Nainys ir programos kūrėjai – dr. Arvydas Kliorė (kairėje) ir prof. dr. Algis Avižienis (dešinėje)
1969 m. Čikaga: pradžia
Prieš 50 metų, 1969-aisiais, Čikagoje grupelė lietuvių intelektualų pradėjo tradiciją, kuri jau pirmojo simpoziumo metu leido susitikti keliems šimtams pasaulio lietuvių mokslininkų ir kūrėjų, pasidalinti savais atradimais ir idėjomis bei užmegzti glaudų ir produktyvų ateities bendradarbiavimą, padėjusį pagrindą ir tokiems Lietuvos akademiniams įvykiams kaip Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas.
Apžvelgiant su MKS susijusius atliktus darbus ir projektus yra akivaizdu, kokį svarbų vaidmenį formuojant renginio kryptį ir idėją atliko pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai: Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys. Tai buvo antrosios emigracijos bangos atstovai, labai plataus interesų ir požiūrio lauko, siekiantys idėjinių bendruomeniškų tikslų, susijusių su atskirtimi tarp „laisvojo pasaulio“ ir už „geležinės uždangos“ likusia Lietuva. Pradėtas siekiant stiprinti ryšius ir kurti bendruomenę, pajėgią palaikyti nuoseklius „laisvojo pasaulio“ ryšius su Lietuva bei bendromis jėgomis spręsti problemas, MKS ilgą laiką buvo žinomas kaip svarbus ir unikalus išeivijos reiškinys, kuris, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo tiltu tarp laisvojo pasaulio lietuvių ir išsilaisvinusios Lietuvos.
1973–2011 m.: tarp Čikagos ir Lietuvos
Nuo 1973 m. iki 1989 m. išeivijoje įvyko net šeši MKS: II (1973 m.), III (1977 m.) IV (1981 m.), V (1985 m.) ir VI (1989 m.). Lietuvai esant už „geležinės uždangos“ simpoziumai buvo organizuojami ir vyko išeivijoje – tradiciškai Čikagoje, tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę VII mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas Lietuvoje ir nuo to laiko atsirado galimybė kurtis naujai tradicijai – MKS pakaitomis vyko ir Lietuvoje, ir išeivijoje: 1991 Vilniuje ir Kaune; 1993 m. Čikagoje (VIII); 1995 m. Lietuvoje (IX); 1997 m. Čikagoje (X); 2000 Lietuvoje (XI); 2003 Pasaulio lietuvių centre, Lemonte (XII); 2005 m. Vilniuje (XIII); 2008 m. Čikagoje (XIV) ir 2011 m. vėl Lietuvoje (XV).
Idėja organizuoti pirmąjį mokslo ir kūrybos simpoziumą ėmė bręsti JAV Lietuvių Bendruomenėje, kuomet jau brandi išeivijos šviesuomenė ir besiformuojanti nauja jos karta, palaikanti glaudžius ryšius nedidelėse organizacijose (akademinių skautų, inžinierių ir architektų, gydytojų sąjungos ir kt.), nutarė laisvame pasaulyje besivystantį mokslinį ir kūrybinį potencialą sutelkti už geležinės uždangos esančios Lietuvos labui. Šių metų renginys tęsia prieš 50 metų (1969-aisiais, Čikagoje, JAV) kelių veiklių mokslininkų ir kūrybos žmonių iniciatyvą, vėliau suvienijusią šimtus lietuvių mokslininkų ir kūrėjų formuojant alternatyvų, Harvardo universiteto dvasios įkvėptą švietimo ir mokslo projektą.
Pradinis, 1968 m. suformuluotas sumanymas pirmiausia buvo įvardintas ne kaip Mokslo ir kūrybos simpoziumas, bet kaip „Naujos kūrybos savaitė“, keliant sau ir kitiems tikslus viso pasaulio lietuviams pristatyti laisvojo pasaulio lietuvių kūrybinę pažangą mokslo ir meno srityse, pabrėžiant būtent paskutiniojo dešimtmečio metu pasirodžiusias naująsias jėgas. Kaip itin svarbus tikslas buvo iškelta būtinybė užmegzti prasmingus santykius su naująja mokslininkų ir studentų karta, kuri labai intensyviai geba prisidėti ir prisideda prie naujos Lietuvos ir jos tapatybės bei krypties formavimo.
Vienas svarbių poreikių, kuriuos MKS bendruomenė siekė įgyvendinti, buvo būtent susitikimo ir gyvo bendravimo būtinybė, neginčijamai būtina stiprinant tarpusavio ryšius, todėl, apžvelgiant MKS istoriją, yra akivaizdu, koks svarbus tikslas ir įvykis buvo būtent VI MKS, įvykęs 1989 m. Čikagoje. VI mokslo ir kūrybos simpoziumas pritraukė net 114 mokslininkų iš vis dar okupuotos Lietuvos, jame pranešimus skaitė net 300 pranešėjų (mokslininkų, filosofų, istorikų, lituanistų, gydytojų, architektų, teologų, menininkų). VI MKS buvo ypatingas ir tuo, kad čia sesijos metu prof. dr. Algirdo Avižienio iniciatyva buvo diskutuojama apie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimą, simpoziume dalyvavo ir Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio vadovas prof. Vytautas Landsbergis, keldamas išeivijos vaidmens svarbos klausimą ateities – nepriklausomoje Lietuvoje. Tai buvo ir simboliškai reikšmingas MKS, nes viltis sumažinti atskirtį tarp „laisvojo pasaulio“ ir Lietuvos vis didėjo, dalyviai dalinosi viltimi kitą simpoziumą surengti jau nepriklausomoje Lietuvoje.
1991 m. gegužės mėnesį viltys išsipildė ir šimtai mokslininkų bei kūrėjų susirinko jau nepriklausomoje Lietuvoje – į Vilniaus sporto rūmuose atidarytą VII mokslo ir kūrybos simpoziumą. Į atidarymo iškilmes susirinko keli tūkstančiai svečių ir renginys žymėjo ne tik ilgai lauktų ryšių ir nuoseklių santykių užmezgimą, bet ir laisvę bendrauti ir keistis idėjomis suburtiems vieno tikslo. Tai buvo lūkesčių išsipildymas, bet kartu ir naujas žingsnis, naujo etapo ir krypties metas, kuomet sugriuvus „geležinei uždangai“ reikėjo atrasti bendrus kelius ir sukurti bendravimo lauką, kuris leistų formuotis naujoms jėgoms bei idėjoms ir jas įgyvendinti.
Stasys Bačkaitis, apžvelgdamas Mokslo ir kūrybos simpoziumų istoriją, yra aprašęs simbolišką momentą, kuomet VI MKS iškilmių metu architektas Albertas Kerelis padovanojo MKS vadovui dr. Romualdui Ozolui Amerikos vėliavą, kabėjusią Vašingtone. Albertas Kerelis perdavė vėliavą kaip ženklą, primenantį, kad anksčiau vykę išeivijoje simpoziumai nuo šiol ne tik idėjomis, bet ir geografiškai turės galimybę būti arčiau ir pakviesti prie bendro darbo prisidėti jau ir Lietuvoje esančius mokslininkus ir kūrėjus.
Po nepriklausomybės atgavimo simpoziumas ir toliau palaikė aktyvius ryšius tarp išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei kūrėjų. Pirmi septyni simpoziumai vyko ne Lietuvoje, o po 1991 m. kas 2–3 metus, palaikant naują tradiciją, MKS pamainomis buvo rengiamas ir Lietuvoje, ir JAV, taip sudarant sąlygas dalyvauti platesnei auditorijai. Renginys išliko labai svarbus ne tik savo plačiu užmoju stiprinti ryšius tarp skirtinguose žemynuose dirbančių, skirtingas disciplinas bei temas išmanančių mokslininkų ir kūrėjų, bet taip pat, prisimenant pačią pirminę idėją – tiltų tarp skirtingų kartų statymu.
Tokie glaudūs ir turiningi Lietuvos santykiai su išeivija jau savaime kelia kasmet naujai Mokslo ir kūrybos simpoziume gvildenamą Lietuvos ir lietuvių tapatybės klausimą, svarstant ir kritiškai apžvelgiant įvairias tapsmo kryptis. Pasaulio lietuviai (akademikai ir kūrėjai) susirinkę į simpoziumą turi galimybę praplėsti lietuvio identiteto sąvoką, kuomet tapatybė yra apibrėžiama ne geografiškai, o idėjiškai, kaip gebanti vienyti bendruomenės narius ne gyvenamąja vieta, o siekiais ir tikslais. Mokslo ir kūrybos simpoziumas, gimęs nedidelėje, bet labai motyvuotoje akademikų bendruomenėje, skatina svarstyti ne tik iniciatyvios bendruomenės galios, bet ir universitetų bei mokslo žmonių misijos klausimą, kuris vargu ar gali būti atsiejamas nuo akademiko ir kūrėjo misijos ir pašaukimo.
XV MKS. Gedimino Zemlicko nuotraukos
XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas 2011 m. Lietuvoje, tad pasaulio lietuvių mokslininkai ir kūrėjai į XVI simpoziumą buriami po 7 metų pertraukos.
2019 m. Kaunas: tradicija atkuriama
XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą 2018 m. pabaigoje iniciavo VDU ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB), siekdami įprasminti 2019-uosius kaip Pasaulio lietuvių metus, mokslo ir kūrybos simpoziumų (MKS) 50-mečio, Lietuvių Chartos 70-mečio ir VDU atkūrimo 30-mečio jubiliejus. Vykdydamas savo kaip Pasaulio lietuvių universiteto misiją, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su PLB ėmėsi tęsti ir sykiu atnaujinti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų pasikartojančių sambūrių tradiciją.
Šiais metais XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas kviečia bendromis jėgomis iš naujo permąstyti ir formuoti Lietuvos dabarties ir ateities trajektorijas, pasitelkiant akademinę ir kūrybinę po pasaulį pasklidusią lietuvių bendruomenę. Šių metų organizacinį komitetą sudaro atstovai iš Lietuvos universitetų, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės, JAV Lietuvių Bendruomenės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvių Fondo[1]. Renginiui ypatingą dėmenį skiria pirmojo Čikagoje rengto simpoziumo organizatorius, vienas aktyviausių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo iniciatorių, JAV garbės ženklu ir medaliu apdovanotas mokslininkas ir visuomenininkas Algirdas Avižienis, sukūręs NASA iki šių dienų taikomą kompiuterio atsparumo gedimams principą.
Didžiulį indėlį į besiformuojantį nepriklausomos Lietuvos švietimą ir akademinę bendruomenę įdėjęs MKS šiais metais žengia žingsnį į naują etapą, burdamas akademinę bei kūrybinę bendruomenę prisidėti formuojant kryptis ir idėjas Lietuvos visuomenei bei lietuvių bendruomenėms pasaulyje, kurios vėliau kaip rekomendacijos bus pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui.
Šių metų simpoziumas nuo ankstesnių skirsis tuo, kad bus labiau orientuotas ne į mokslines diskusijas, bet į konkrečias Lietuvai ir lietuviams aktualias sritis, pasitelkiant pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis.
Simpoziumo programoje numatytos keturios viena po kitos išdėstytos plenarinės sesijos su jas lydinčiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartoms temoms:
- Universitetų ir mokslo žmonių misijos
- Kas manome esantys? Kuo norime būti?
- Geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvos mokslai
- Žiniasklaida, intelektas, kūryba
Kaip ir visus kartus iki šiol, šiais metais MKS yra renginys, stiprinantis bendravimą be sienų, bendrą tarpdisciplininį darbą ir skirtingų krypčių ir patirčių profesionalų ir kūrėjų gebėjimą bent kartą metuose burtis vienam tikslui. Gebėjimas telktis vienam tikslui kasdieniame gyvenime nesidalijant bendra erdve globalizacijos laikais tampa būtinas ir vienas esminių MKS tikslų yra Lietuvos suvokimas ne tik kaip geografinės vietos, bet ir kaip idėjos ir perspektyvos, gebančios bendram projektui suburti skirtingas profesionalų, akademikų ir kūrėjų grupes bei bendruomenes.
Lietuvių išeivija, tiek rengiant pirmuosius Mokslo ir kūrybos simpoziumus ar vėlesnius, Lietuvai jau atgaunant nepriklausomybę, tiek ir dabar demonstruoja, kad geografinis atstumas tik sustiprina vidinį artumą, o globalizacijos procese bendras tikslas ir sprendimų ieškojimas suburia šiltas, dinamiškas bendruomenes ir skatina produktyvų bendradarbiavimą tarp jų.
[1] A. Avižienis (JAV LB), E. Aleksandravičius (VDU), D. Henke (PLB), V. Bandis (PLB), D. Kuolys (VU), A. Pemkus, D. Udrys (VU), R. Čuplinskas, A. Alkauskas (FTMC ir KTU), G. Karoblis (NTNU – Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas), R. Čičelis (VDU), Ingrida Celešiūtė (VDU), Aušra Gribauskienė (ŠMSM), Milda Davis (LF), Vytas Narutis (LF).
pasauliolietuvis.lt
„Pasaulio lietuviai ir Lietuva“
