Įprasta manyti, kad užsitęsusi bloga nuotaika yra pirmas rimtas signalas apie galimą klastingą ligą. Tačiau psichologai sako, kad liūdesys nėra pagrindinis depresijos simptomas. Kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada susiję su emocijomis. Šią ligą įveikusi žinoma atlikėja Ieva Zasimauskaitė atvirai prisipažįsta, ką jai teko išgyventi ir kokius signalus jai siuntė kūnas, bandydamas perspėti apie tai, jog jam reikia pagalbos.
Nesuprato savo emocijų
Beveik prieš metus garsi dainininkė I. Zasimauskaitė viešai prabilo apie susidūrimą su depresija. Atsigręždama atgal ir prisimindama pirmuosius ligos siųstus simptomus Ieva sako, kad negalima ignoruoti užsitęsusio liūdesio ir laukti, kol jis peraugs į depresiją.
„Paprastai liūdesys trunka dieną ar dvi, tačiau galiausiai praeina. Mano liūdesys buvo kitoks, jis lydėjo nuo ryto iki vakaro ir nepraėjo. Kai pasakydavau aplinkiniams, jog man liūdna, sulaukdavau atsakymo, kad visiems būna liūdna, suprask, nesu išskirtinė ir geriau pabandyčiau į gyvenimą žvelgti pozityviai. Tokie žodžiai kaip „pagalvok apie Afrikoje sergančius vaikus“, visai nepadeda. Sunkiausia tai, kad aplinkiniai tavęs nesupranta, jei patys neserga tokia liga. Daug kas nesupranta, bijo ar tiesiog nežino, kaip padėti, – apgailestauja I. Zasimauskaitė. – Visi aplinkui atrodo laimingi, todėl pradedi galvoti, kad tik tau vienam taip yra. Bandai kam nors pasakyti, kaip jautiesi, bet kai matai, kad tavęs nesupranta, pradedi savo emocijas slėpti. Pasidaro gėda, nes ir pati nesupranti, kas tau nutiko. Dažniausiai savo silpnumą slepiame juokeliais ar neigiamais komentarais, liūdesį – šypsena. Tai turbūt kažkoks savisaugos instinktas, saugotis nuo aplinkos, kad daugiau niekas neliestų, neklausinėtų ta tema“.
Kūnas siuntė agresyvius signalus
Ilgainiui Ievos liūdesys ir nerimas peraugo į sunkią ligą, apie kurią neįtarė net ir tada, kai kūnas pradėjo siųsti kur kas agresyvesnius signalus. Atlikėją ištikdavo panikos priepuoliai. Pasak jos, tai vienas baisiausių dalykų, ką yra tekę išgyventi. Negali kontroliuoti savo pojūčių, panikos priepuolis užklupdavo netikėčiausiose vietose. „Tuo metu atrodo, kad miršti, nors jei nuvažiuotum pas gydytoją ar išsikviestum greitąją, tau nieko nediagnozuotų. Man panikos priepuoliai kartodavosi, tuomet būdavo labai labai baisu. Ir baisiausia buvo, kad niekam apie tai nenorėjai papasakoti, nes tavęs vis tiek niekas nesupranta“, – prisimena I. Zasimauskaitė, kurios vyras pirmasis garsiai pasakė, kad tokia jaunos moters būsena ir savijauta nėra normali ir taip tęstis nebegali.
Ieva prisimena, kad jos vyras Marius paskatino kreiptis į specialistus. Tik tuomet dainininkė sužinojo, kad serga depresija. Tačiau Ieva prisipažįsta, kad specialisto pagalba nėra tai, kas gali visiškai išgydyti – tai nepanaikina priežasties, tik eliminuoja pasekmes. Depresiją Ievai pavyko įveikti be vaistų pakeitus savo gyvenimą, kuriame svarbią vietą užima režimas, malda, meditacija, sveika mityba. „Marius pirmasis metė rūkyti, atsisakė svaigalų, mėsos. Nors mačiau, kad jis akyse keičiasi, darosi kitoks gerąja prasme, atranda ramybę, man tokie kardinalūs pasikeitimai atrodė baugokai. Tačiau kai buvau Barselonoje, mane ištiko panikos priepuolis. Gulėjau lovoje, buvo baisu, maniau, kad mirsiu, todėl kreipiausi į Dievą: „Jei pagysiu, pažadu tau, kad kažką keisiu savo gyvenime. Pradžioje mesiu rūkyti“. Ir nuo tos pirminės maldos prasidėjo mano gyvenimo pokyčiai. Pradėjau sekti seminarus apie gyvenimą, laimę, sveiką gyvenseną, atsisakiau alkoholio, tapau vegetare, susitvarkiau dienos režimą, pradėjau kartoti mantrą, ir depresija pasitraukė“, – prisimena nelengvą kovą su klastinga liga laimėjusi I. Zasimauskaitė.
Psichologas: klastingą ligą išduoda ne tik liūdesys
Psichologas dr. Marius Daugelavičius atskleidžia gana liūdną statistiką: apie 20–25 proc. gyventojų visame pasaulyje nors kartą gyvenime yra susidūrę su depresijos epizodais. Tokie faktoriai kaip amžius ar socialinė padėtis turi mažai įtakos. Depresija gali susirgti bet kokio amžiaus, lyties ir išsilavinimo asmuo. Psichologas atkreipia dėmesį, kad depresijos susirgimus daugiau nulemia žmogaus charakteris. „Šia liga dažniausiai serga uždari, nesipasakojantys, save spaudžiantys ir kaltinantys žmonės, linkę užsikrauti įvairias atsakomybes, darbus ir reikalus“, – į depresiją linkusio žmogaus charakterio portretą piešia dr. M. Daugelavičius.
Tačiau liūdesio nereikėtų priskirti prie pagrindinių depresijos simptomų, nes tai gali būti ir normali žmogiška emocija. Anot psichologo, jei žmogus liūdi, tai nėra didelė problema. Problema, kai jis visus savo jausmus slopina. „Depresija yra užspaustų emocijų liga. Žmogus gali užslopinti pyktį, nori visada atrodyti geras, ant nieko nepykstantis. Nors taip nėra, tik žmogus neleidžia sau išreikšti to neigiamo jausmo. Taip pat ir su liūdesiu. Jei žmogus leidžia sau paverkti, pasiskųsti, pasidalinti skausmu, labai tikėtina, kad jam depresija nepasireikš. Bet jei liūdi vienas, pasislėpęs, nes viešumoje reikia atrodyti aktyviam ir pozityviam, tokiais atvejais iškyla vidinis konfliktas, vedantis prie depresijos. Žmogus visą negatyvą pasilieka viduje ir pradeda naikinti save iš vidaus“, – sako psichologas dr. M. Daugelavičius.
Pasak psichologo, vieni ryškiausių depresijos požymių yra didelis nuovargis, dingęs susidomėjimas savo pomėgiais bei veikla ir negatyvus mąstymas. Depresija sergantys žmonės dažnai patiria miego sutrikimus, aplanko mintys apie savižudybę. Dr. M. Daugelavičius taip pat atkreipia dėmesį, jog depresija aplanko ne tik rudenį arba pavasarį. Anot jo, šiai ligai metų laikai neturi esminės įtakos. Keičiantis sezonams depresija gali paūmėti, bet gali pasireikšti bet kuriuo metu.
Fiziologiniai susirgimai
Su depresija koja kojon neretai žengia ne tik nepaaiškinamas nuovargis, apatija, miego sutrikimai. Specialistai sako, kad kai kurie depresijos požymiai gali būti daug subtilesni ir ne visada tiesiogiai susiję su emocijomis. Ligai priskiriami ir mažiau akivaizdūs depresijos simptomai, sukeliantys net fizinį skausmą ir fiziologinius organizmo pokyčius.
Pasak dr. M. Daugelavičiaus, depresija sergantys asmenys neretai skundžiasi įvairiais nenustatytos kilmės fiziniais skausmais bei negalavimais ir kreipiasi į specialistus ieškodami juos kamuojančių ligų priežasčių. Depresija neretai pasireiškia nugaros ar krūtinės, sąnarių ar raumenų, galvos skausmais, virškinimo sutrikimais. Dėl psichologinio susirgimo pasikeičia širdies plakimas, padidėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis.
Depresiją gali išprovokuoti ir su emocijomis tiesiogiai nesusijusi skydliaukė. Pasitaiko atvejų, kai depresija painiojama su skydliaukės liga, nes kai kurių psichikos ligų ir skydliaukės požymiai yra labai panašūs. Dėl hormonų sutrikimo gali varginti net 60 depresijos simptomų – silpnumas, vangumas, mieguistumas, nervingumas, nuovargis ir kt.
Ilgalaikis stresas
Mokslininkai perspėja, kad apie klastingą ligą gali signalizuoti ir liguistai didelė trauka naršyti internete. Šiuolaikinės technologijos itin aktyviai veikia žmonių emocinę būseną. Nuolatinis išmaniųjų įrenginių tikrinimas yra pirmas ženklas apie asmenį kamuojantį didelį stresą.
Žmogus, priklausomas nuo kompiuterinio ar mobilaus įrenginio, neretai išgyvena nerimą ir patiria ilgalaikį stresą. Seulo universiteto profesoriaus Hyung Suk Seo atlikti tyrimai įrodo, jog išmaniųjų įrenginių priklausomybė glaudžiai susijusi su neurocheminiu disbalansu smegenyse, depresija, nerimu, nemiga ir impulsyvumu.
Pasak specialistų, tam tikrais gyvenimo etapais stresas gali būti gyvenimo dalis. Tačiau juntamas ilgalaikis stresas ir jo sukeltas nerimas yra labai pavojingas ir žalingas žmogaus sveikatai. Jo pasekmė – bloga nuotaika, apatija, beviltiškumo jausmas, liūdesys, ilgainiui peraugantys į depresiją.
Judėjimas ir mityba
Specialistai atkreipia dėmesį, kad pirmose depresijos stadijose ligą galima įveikti ir savo pastangomis. Psichologai pabrėžia, kad itin didelę sąsają su psichiniais susirgimais turi gyvenimo būdas. Todėl kovoti su depresija gali padėti sportas, bendravimas su aplinkiniais, meditacija ir netgi tam tikri augaliniai ekstraktai ar vitaminų derinys.
Serotoninas, geros nuotaikos hormonas, gaminasi, kai žmogus aktyviai juda, užsiima širdžiai miela veikla. Psichologas atkreipia dėmesį, kad trys didieji „banginiai“, ant kurių laikosi serotoninas, yra saulė, fizinis judėjimas ir mėgstama veikla.
Jei žmogus nori sau padėti įveikti depresiją, reikia išsipasakoti, nebijoti pasiskųsti, padejuoti, jei nepavyksta kalbėtis – rašyti dienoraštį, kabintis į savo mėgstamą veiklą, stengtis gyvenime turėti kuo daugiau aktyvios fizinės veiklos, nesusijusios su išmaniosiomis technologijomis.
Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į mitybą, vartoti daug folio rūgšties turinčių maisto produktų – špinatų, šparagų, avokadų, brokolių, kiaušinių. Vartoti vitaminus ir papildus nervų sistemai, į kurių sudėtį įeina B grupės vitaminai, vitaminas C, folio rūgštis ir magnis. Taip pat į kurių sudėtį įeina sinergiškai veikiantys augaliniai ekstraktai, kaip šafranas, dažinė ciberžolė (kurkuminas) ir baikalinės kalpokės ekstraktai, padedantys palaikyti normalią psichologinę funkciją. Amerikoje prieš keletą metų buvo paskelbti tyrimo rezultatai, įrodantys, kad folio rūgštį vartojantiems pacientams depresijos požymiai pranyksta greičiau ir efektyviau. Šiuolaikiniai mokslininkai atliko nemažai tyrimų su antidepresinių savybių turinčiu šafranu bei jo poveikiu mūsų organizmui. Brangiausias pasaulio prieskonis rekomenduojamas ne tik maisto gamyboje. Tinkamai vartojamas šafranas gerina bendrą organizmo savijautą ir gali padėti įveikti lengvas depresijos formas.
Simona Krasauskienė
