Seniai seniai Vidugiruosia gyveno tokia jauna šaimyna. Jiej gyveno gana biednai. Alia ir per daug gal nesistengė prasbagotėc. Kiek turėj, ciek buvo gerai. Lyg pinigų atliekamų irgi neturėj, alia kap tai seniau, kas utarnykų ir pėdnyčų važuodavo in Sainus an jomarko. Sakyta, kad javo in pardavimų neturėj, kad galėt parduoc, alia kap važinėj, tep važinėj. Turėj kų parduoc, kad turėc pinigų, šaimynų išmaicyc. Da ir dar šneka žmonės, kad biednas buvo tai gaspadorus, alia liežuvį tai gerų turėj. Grait gaudėsi šnektoj ir nesduodavo kiciem.
Vienų rozų tus žmogelis insimetė in vėžimų kūlį šaudų ir važuoja in Sainus. Pakeliui suscinka tį tokį kacapukų. Parundiki jį vadzino gal dėl kokio priežodzo. Tus kacapukas trankydavosi po žmonis – tai vienur, tai kitur darbo gaudavo. Usidzyrbdavo rūkalam. Da ir valgyc gaudavo. Kiba jis buvo kitataucis. Tep sakyta pagal jo šnektų. Viskų žinoj, kas ir kap gyvena, kų ir kadu daro. Tokia biskį, kap mes sakytum, pletkiorka buvo. Tuom čėsu Parundikė pas Naujasodės gaspadorų dyrbo. Pasamdė jį grabį praylgyc. Ar cikrai tus tį kasė, sunku pasakyc, alia pakelėj tupėc tupėj. Nu ir išlanda kacapukas prieš tų Vidugirų gaspadorų su žmonu važuojancus in Sainus. Parundikė pyrmas prašneka: „Gal jau paskucinį kūlį iš namų viaži?” O tus nieko nelaukis atsako: „Da tau, padla, palikau vienų apsvilyc”.
Kad buvo tokio pašnekėsio, dartės sunku pavieryc, alia daug kas šitų girdėj, ba seniau an jomarko cūgais žmonės važuodavo. Vienas paskui kitų. Nu ir kas arcausia, tus galėj girdėc, kap kacapuku gaspadorus nosį nušluostė.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
