Iš ciklo: Kovojo, kad galėtume melstis (1)
Šiemet sukanka 41-eri metai, kai lietuviai Seinų bažnyčioje gali garbinti Dievą savo gimtąja kalba.
Kaip informuoja Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas, pamaldos lietuvių kalba Seinų bazilikoje vyksta kiekvieną sekmadienį 13 val. Jas atnašauja pakaitomis Lazdijų, Seirijų ir Veisiejų kunigai. Lietuviškai yra teikiami sakramentai bei kiti religiniai patarnavimai. Žagariuose lietuviams patarnauja lietuviškai kalbantis Seinų parapijos vikaras. Pamaldos vyksta sekmadienį 10 val.
Truputį istorijos
Pirmieji konfliktai dėl pamaldų gimtąja kalba Suvalkų krašte kilo XX amžiaus pradžioje. Kasdieniški lenkų ir lietuvių nesutarimai peraugdavo į rimtus, sunkiai išsprendžiamus konfliktus, paliko daug nuoskaudų ir psichologinių traumų.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 metų pabaigoje, Saugumo įstaiga kreipėsi į Lomžos dieceziją, siūlydama nutraukti visas lietuviškas pamaldas Lomžos diecezijoje. Diecezijos dvasininkai Saugumo prašymą laikė kišimusi į Katalikų Bažnyčios reikalus, tačiau pasekmių pabūgo. Mirus Seinų klebonui V. Astasevičiui, pasitaikė gera proga Seinų parapijoje lietuviškas pamaldas panaikinti. Seinų lietuvių prašymai skirti kunigą, mokantį lietuvių kalbą, liko be atsako. 1946 metais Lomžos vyskupas (Stanisław Łukomski) Seinų klebono pareigas paskyrė eiti Juzefui Zlotkovskiui (Józef Złotkowski). Naujasis klebonas 1946 metų gruodžio 12 dieną laiške rašė kurijai, kad pagal vyskupo nurodymą visos apeigos Seinų parapijoje vyksta lenkų kalba. Jis tvirtino, kad visi Seinų lietuviai puikiai kalba lenkiškai ir kiekvienas besikreipiantis yra aptarnaujamas.
Seinų lietuvių toks problemos sprendimas netenkino. Jie negalėjo susitaikyti su lietuviškų pamaldų ir religinių patarnavimų panaikinimu. 1946 metų spalio 10 dieną Seinų lietuvių delegacija nuvyko pas Lomžos diecezijos vyskupą Lukomskį. Vyskupas pranešė lietuvių delegatams, kad „Lietuviškos pamaldos būsiančios sustabdytos ne tiktai Seinuose, bet ir Smalėnuose, taip pat ir Punske. Užteks to balagano! Jei norite lietuviškų pamaldų, prašome važiuoti į Kauną, o čia yra Lenkija.“ Seinų parapijos lietuviai suprato, kad Lomžos diecezijos dvasininkija dėl lietuviškų pamaldų nusiteikusi priešiškai ir Seinų bazilikoje jų greitai nepavyks grąžinti.
1950 metų spalio 10 dieną Seinų lietuviai laiške Lomžos diecezijos vyskupui prašė grąžinti lietuviškas pamaldas, remdamiesi Lenkijos Liaudies Respublikos Konstitucija, bet nesulaukė jokio atsakymo.
Lenkijos lietuvių konfliktai su Lomžos diecezijos dvasininkija patraukė Lenkijos komunistinės valdžios dėmesį. „Socializmo rėmuose“ valdžia padarė nuolaidų lietuvių tautinei mažumai, leido švietimą gimtąją kalba ir kultūrinę veiklą.
1957 metais LVKD organizacinis komitetas dėl lietuviškų pamaldų grąžinimo kreipėsi į Lenkijos primą kardinolą Višinskį ir Lomžos diecezijos vyskupą. Laiške Lomžos vyskupui Seinų lietuviai priminė, kad, jau 10 metų jie negali melstis Seinų bazilikoje.
Lomžos diecezijos vyskupas Moscickis (Mościcki) įpareigojo Seinų kleboną Antaną Venžiką (Antoni Wężyk) išpildyti lietuvių prašymus ir įsteigti lietuviškas pamaldas… Žagarių koplyčioje. Seinų parapijos klebonas skundėsi vyskupui, kad Lenkijos valdžia „favorizuoja“ lietuvius, mokyklose grąžina lietuvių kalbos pamokas. Pasak klebono, Seinuose nėra nė vieno lietuviškai kalbančio vaiko, o lietuvių parapijiečiai sudaro tik apie 20 procentų visų parapijos tikinčiųjų, vadinasi nėra reikalo, kad Seinuose vyktų lietuviškos pamaldos.
Seinų parapijos lenkai rėmė Seinų klebono ir Lomžos diecezijos politiką lietuvių tikinčiųjų atžvilgiu. Praeities nuoskaudos tarp abiejų tautų dar nebuvo pamirštos. 1958 metų laiške vyskupui Falkovskiui, kurį pasirašė 364 Seinų parapijiečiai lenkai, rašė: „Neduoti leidimo nereikalingoms ir žalingus padarinius turėsiančioms lietuviškoms pamaldoms mūsų Seinų bažnyčioje. Lietuvių mažuma, pakurstyta keleto bedieviškų, nesąmoningų šovinistų, reikalauja lietuviškų pamaldų grąžinimo į Seinų bažnyčią, tam, kad sužadintų laukinio šovinizmo bangą, ne dėl didesnio religingumo ar pamaldų supratimo, nes lietuvių gyventojai ne tik supranta lenkų kalbą, bet ir gerai ją yra įvaldę, ir daug iš jų dirba valstybės administracijoje.“
Kunigas A. Venžikas Lomžos kuriją įspėjo prieš parapijiečių dalijimą į lietuvius ir lenkus. Aiškino, kad Žagarių kaime įsteigus maldos namus, lietuviai gali pareikalauti įkurti lietuvišką parapiją.
1961 metais Seinų lietuviai vėl kreipėsi į Lomžos vyskupą. Laiške tvirtino, kad lietuviai sudaro 43 procentus Seinų parapijos parapijiečių, pranešė vyskupui, kad jau išsirinko sau dvasininką Vytautą Karpavičių. Įspėjo kuriją, kad jei jų prašymai nebus išpildyti, tai kitais metais neįsileis kunigo į namus. Laiškas liko be atsako. Pastebimas laiškų tono aštrėjimas. Seinų lietuviai jau ne prašė, bet pagrįstai reikalavo grąžinti lietuviškas pamaldas Seinuose.
(Bus daugiau)
Sigitas Birgelis, punskas.pl
