Rita Pauliukaitienė, punskas.pl
Knyga „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, išleista Punsko „Aušros“ leidykloje, 2024 m. lapkričio 8 d. buvo pristatyta Alytuje, Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Net šeši iš aštuonių Lietuvos laisvės kovos karžygių veikė Alytuje ar jo apylinkėse, taigi skaitytojų dėmesys šiai knygai Dzūkijos sostinėje buvo išskirtinis.
Bene tragiškiausiai šiame mieste susiklostė Konstantino Bajerčiaus-Garibaldžio likimas. Alytaus mokytojų seminarijos dėstytojas, miesto antisovietinės pogrindinės organizacijos vadovas, partizanas slapukas K. Bajerčius-Garibaldis gyveno legaliai, dėstė būsimiems pedagogams lietuvių kalbą. 1946 m. gruodžio 7 d. represinių struktūrų atstovų jis buvo suimtas ir nukankintas, kitą dieną konstatuota jo mirtis. Atiduodant pagarbą šiai šviesiai asmenybei, Alytuje knygos pristatymas buvo pradėtas nuo pasakojimo apie mokytoją, Laisvės kovos karžygį K. Bajerčių, jo artimuosius ir bendražygius. Būdamas legaliai gyvenusių ryšininkų vadovas, vienas iš devynių Pietų Lietuvos partizanų vadų, žinojusių slaptą vadovybės susirašinėjimo šifrą, okupantams tardomas neprasitarė nieko. Auksė Bajerčiūtė, K. Bajerčiaus-Garibaldžio anūkė, ne tik kaskart pasakoja apie savo senelį per knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ pristatymus, bet yra ir parengusi apie jį visą skyrių šiam leidiniui.
Pirmasis Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, kurio vadavietė buvo Varėnos krašte, ne kartą lankėsi Alytuje, kur susitikdavo su K. Bajerčiumi-Garibaldžiu bei kitais antisovietinio judėjimo vadais, jis buvo ir Pietų Lietuvos partizanų vienytojas, ir pirmosios Lietuvos partizanų deklaracijos autorius. Žuvo netoli Leipalingio 1946 m. liepos 2 d. ir tik 2023 m. jo palaikai buvo garbingai palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse. Juozui Vitkui-Kazimieraičiui ir Jungtinės Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui Laisvės kovos karžygio vardas – aukščiausias kovinis Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio žymuo – buvo suteiktas pirmiesiems 1949 m. vasario 16 d., tą pačią dieną, kurią buvo pasirašyta visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija. Centrinėje Lietuvos dalyje (nuo Latvijos pasienio iki Kauno) 1948 m. įkurtos Prisikėlimo apygardos pirmasis vadas Petras Bartkus-Žadgaila yra ne tik visos Lietuvos partizanų Deklaracijos signataras, bet ir Laisvės kovos karžygys, publicistas, poetas, žuvęs 1949 metų rugpjūtį, būdamas vos 24 metų.
1949 m. kovo 7 d. netoli Alytaus, Kalesninkų miške, žuvo vienas kovingiausių Pietų Lietuvos srities partizanų vadų Vaclovas Voveris-Žaibas. Alytaus krašto visuomenininkai Gintaras Lučinskas ir Robertas Ožalinskas, dalyvavę knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ pristatyme, pasidalino savo įžvalgomis ne tik apie legendinį Dzūkijos partizaną Žaibą, bet ir šalia Kalesninkų miško buvusioje Lelionių kaimo pradinėje mokykloje vienu metu dirbusį K. Bajerčių-Garibaldį, tame pačiame miške Dainavos apygardos štabe besidarbavusį Jurgį Krikščiūną-Rimvydą. Renginyje taip pat dalyvavo istorikas, buvęs ilgametis Alytaus švietimo skyriaus vadovas Vytuolis Valūnas, inicijavęs filmo kūrimą apie Laisvės kovos karžygį Kazimierą Pyplį-Mažytį, žuvusį Kalesninkų miške, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko štabavietės bunkeryje. Juozas Lukša-Daumantas buvo paskutinysis žuvęs Laisvės kovos karžygys. 1951 m. vasarą, ieškodamas kelių dar kartą prasiveržti į Vakarus, taip pat veikė Dainavos apygardoje su tuometiniu apygardos vadu Juozu Gegužiu-Diemedžiu, tačiau šį kartą patekti į Lenkiją J. Lukšai nepavyko, jis žuvo tų pačių metų rugsėjo 4 d. Kauno apylinkėse.
Kadangi 2025 m. sausio 1 d. sukanka 100 metų, kai gimė L. Baliukevičius-Dzūkas, renginyje buvo pasiūlyta tą dieną pasimelsti šventosiose Mišiose už šio partizano vėlę jo gimtajame mieste Alytuje, taip pat Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje sausio mėnesį surengti Liongino Baliukevičiaus-Dzūko skaitymus, taip pagerbiant šio laisvės kovotojo indėlį į lietuvių literatūrą. Beje, L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis yra išleistas ne tik lietuviškai, bet ir išverstas į keletą kitų kalbų, tarp jų ir į lenkų. Į pastarąją knygą išvertė O. Vaičiulytė-Romančuk. Dienoraštis pasirodė 2012 m., pavadinimu „Dziennik partyzanta Dzukasa“.
Straipsnio pabaigoje reiškiu nuoširdžią padėką Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojai Skaidrei Polozovienei ir visiems darbuotojams, prisidėjusiems organizuojant knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ pristatymą. Ačiū Auksei Bajerčiūtei už renginio įamžinimą nuotraukose.
