Smagu vasarą pakeliauti po Lietuvą, pamatyti nuostabių gamtovaizdžių, meno, kultūros, architektūros, kultūros ir istorijos paminklų. Beveik kiekvienoje vietoje jų apstu.
Vieną karštą rugsėjo sekmadienį išsiruošiame į Marijampolę. Google maps navigacija mums sufleruoja, kad iš Punsko šį atstumą (47 km) turėtume įveikti per 47 min. Nusprendžiame pakeliui dar sustoti Kalvarijoje, kur tą dieną vyksta Švč. Mergelės Marijos Vardo atlaidai. Paliekame automobilį prie viešosios bibliotekos ir sparčiu žingsniu žygiuojame gražiai atnaujintos šventovės link. Atvykstame pačiu laiku. Procesijos aplink bažnyčią dalyviai jau išsirikiavę. Po minutės, kitos prasidės eisena. Mums tai naujovė, mat Punske procesijos vyksta pamaldoms baigiantis. Eisena graži. Daug žmonių, daug vėliavų. Būrys mergaičių darniai beria gėles.
Šventovėje iškilmingai celebruojamos šv. Mišios. Joms pasibaigus vyksta solisto Edmundo Seiliaus, operos solistės Kristinos Zmailaitės ir Česlovo Sasnausko kamerinio choro koncertas.
Po dviejų valandų jau riedame Marijampolės link. Marijos mieste ketiname paglostyti šio miesto katinus. Prieš keletą metų Marijampolės savivaldybė išplatino pranešimą, kad mieste „apsigyveno dar septyni stebuklingi grafienės katinai, kurie plačiai išsislapstė įvairiose miesto vietose. Šie katinai taip pat stebuklingi – juos radusiems padeda išpildyti svajones, pasiekti savo tikslų. Tik paprašykite katinėlio, ir jis padės patikėti savimi, teisingai pasirinkti, o galbūt atrasti savyje dar nepažintų savybių.
Iki šiol Marijampolės miesto svečių ir gyventojų norus pildė trys su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės, jaukiai įsikūrusios mažame kiemelyje miesto širdyje.“
PIRMA STOTELĖ – Marijampolės Petro Kriaučiūno biblioteka, prie kurios šių metų rugsėjį apsigyveno Žinių katinas. Eismas mieste nedidelis, automobilių stovėjimo aikštelės beveik tuščios. Suradę katiną, paglostome jį. Žinių katinas simbolizuoja smalsumą, nenutrūkstamą žinių siekimą ir nuolatinį vidinį augimą. Nenuostabu, kad jis pasirinko šią, o ne kitą vietą.
ANTRA STOTELĖ – grafienės Pranciškos Butlerienės kiemelis. Jaukus senamiesčio kiemelis ir su vandeniu žaidžiančios trys katės primena grafienę ir Marijampolės miesto istorijos pradžią.
Butlerienė buvo neeilinė, stipri ir įtakinga asmenybė. Į kartu su vyru įkurtą Starapolę (dabartinę Marijampolę) ji pakvietė marijonų vienuolius, pastatė bažnyčią ir vienuolyną. Grafienė labai mylėjo kates. Jos globėja buvo šventoji Pranciška Romietė. O Roma, amžinasis miestas, kaip žinia, garsėja ne tik savo istorija, bet ir kačių gausa. Todėl Marijampolės senamiesčio jaukiame kiemelyje buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).
Miestelėnai tvirtina, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Su viena išimtim – finansinių pageidavimų katės, atrodo, nepildo.
TREČIA STOTELĖ – Poezijos parkas. Jame tikimės paglostyti Įkvėpimo katiną.
– Kur surasti katiną? – klausiame po parką vaikštinėjančių dviejų moterų.
– Kokį katiną?
– Metalinį, jis, kaip rašoma internete, turėtų būti netoli paminklinio akmens Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj.
– Trys katinai yra grafienės Pranciškos Butlerienės kiemelyje.
– Tuos jau matėme.
Apie Įkvėpimo katiną Poezijos parke nėra girdėjusi nei jaunutė ledų pardavėja, nei kiti užkalbinti parko lankytojai, miestelėnai. Apeiname parką skersai ir išilgai. Parkas gražus, daug jame akmens paminklų, gaiviai trykšta fontanai. Dešinėje pusėje teka Šešupė. Dar kartą sugrįžtame prie akmens Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj. Ir štai JIS! Maždaug 10 metrų nuo akmens surandame iš metalo vielos suraizgytą ažūrinį, sumaniai besislepiantį katinėlį. Paglostome jį, tikėdami kad mums suteiks kūrybinio įkvėpimo, duos naujų idėjų darbams.
KETVIRTA STOTELĖ – Marijampolės Maxima. Prekybos centro aikštelėje palikę automobilį, pėsčiomis keliaujame prie Spindulio kino teatro. Čia mūsų laukia Romantikos katinas. Iš tikrųjų tai ne vienas, o du metaliniai katinai. Jie vienišiems turėtų padėti surasti kitą žmogų ar meilę.
PENKTA STOTELĖ – Marijampolės geležinkelio stotis. Kairėje stoties pusėje sustingęs stovi krovininio traukinio vagonas, primenantis sovietų vykdytus gyventojų trėmimus į Sibirą. Šalia jo rimtimi alsuoja skverelis, pavadintas Tremtinių skveru. Jame 1996 m. pastatytas skausmu paženklintų akmenų paminklas tremčiai atminti. Prie jo kiekvienais metais pasitinkama Gedulo ir vilties diena.
Nuotykių katiną surandame aikštelėje tarp geležinkelio ir autobusų stočių. Paglostome ir jį. Katinas turėtų padrąsinti leistis į kelionę ir tyrinėti dar neatrastas, kvapą gniaužiančias vietas, suteikti atvirumo, ekstremalių pojūčių ar spontaniškumo galimybių.
ŠEŠTA STOTELĖ – paminklas cukriniam runkeliui. Jis buvo pastatytas Marijampolės cukraus fabriko (pirmojo Lietuvoje) 80-mečio proga. Kraičio skrynioje įsitaisiusį cukrinį runkelį sukūrė skulptorius T. Pavilionis.
Geležinkelio ir P. Armino gatvių sankirtos pėsčiųjų perėjoje turėtų slėptis Pasirinkimų katinas. Pasiklystame laiptų labirintuose. Katino ilgai negalime rasti. Pagaliau jis išnyra mums prieš akis. Paglostome – tikėdami, kad jis padės pasirinkti tinkamą kelią net ir klaidžiausioje gyvenimo kryžkelėje.
Ketiname dar užsukti prie Verslumo katino, kuris paskatintų imtis naujų veiklų, suteiktų pasitikėjimo savimi, atvirumo, vidinės kontrolės bei laiko planavimo įgūdžių. Jis yra P. Armino g., Kvietiškio dvaro teritorijoje prie Sukilėlių ąžuolo. Tačiau navigacija mus įspėja, kad ši vieta šiandien yra uždaryta.
Nusprendžiame vykti namo. Verslumo, Skalsos, Teisingumo, Gerumo katinus bei Pilnatvės katę aplankysime kitą kartą.
Namuose mus pasitinka ne medinis, ne metalinis, ne surūdijęs, bet šeimininkų išsiilgęs ir šiek tiek jau išalkęs Mūsų katinas. Neveislinis, paprastas, bet labai mielas…
Sigitas Birgelis, punskas.pl
