Š. m. rugpjūčio 16–18 dienomis Punsko, Seinų ir Suvalkų krašte vyks „Lenkijos lietuvių forumas“ – renginys, skirtas Lenkijos lietuvių bendruomenės (LLB) ir Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos (LLJS) 30-mečiui paminėti.
Galima paklausti: „Kas šiandien yra Lenkijos lietuvių bendruomenė, ar pateisino ji šio krašto lietuvių lūkesčius, ir apskritai, ar nedidelei mūsų bendruomenei ji dar reikalinga?
Įdomu, bet prieš 30 ir daugiau metų Bendruomenės organizatoriai kėlė sau panašius klausimus.
„Ar reikalinga mums Lenkijos lietuvių bendruomenė?, – klausė spaudos puslapiuose vienas iš LLB įkūrėjų Juozas Sigitas Paransevičius. (…) Ar reikia neskaitlingai mūsų visuomenei dar vienos organizacijos? Jau 35 metai veikia Lenkijos lietuvių draugija (anksčiau Lietuvių visuomeninė kultūros draugija), įvairiai vertinamas šios organizacijos darbas, bet jos svarba mūsų krašto kultūros ir švietimo raidai abejonių nekelia. Atsikuria, tiesa, labai pamažu, pasižymėjusi tarpukario metais Šv. Kazimiero draugija, kalbama apie Jaunimo sąjungos būtinumą o čia dar Bendruomenė. Ar organizacijų gausa neišblaškys mūsų silpnučių jėgų, ar bus jose kam dirbti? Šie ir kiti klausimai kyla ne vienam iš mūsų. Lenkijos lietuvių bendruomenėje nenumatoma narystė, ją savaime sudaro visi Lenkijoje gyvenantys lietuviai“[1].
Bendruomenė privalėjo puoselėti tautinio savitumo išlaikymą, kovoti su bet kokiais nutautėjimo reiškiniais, užkirsti kelią savaimingam nutautėjimui. Konstatuota, kad svarbus yra kiekvienas lietuvis ir kiekvienas praradimas yra didelis nuostolis. Bendruomenė turėjo veikti ir politinėje plotmėje, siekti valstybės įstatymu numatytų tautinių mažumų teisių garantijų.
Dėl pastoviai didėjančio problemų spektro, reikalingas buvo (ir yra dabar) darbų koordinatorius. Dėl šių ir dar kitų priežasčių 1992 m. sugalvota kurti Bendruomenę.
Lenkijos lietuvių bendruomenė yra Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) dalis. Pasaulio lietuvių bendruomenė įsteigta Niujorke 1958 metais. Ją sudaro visi lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų bei jų šeimų nariai, kurie pripažįsta PLB Konstituciją, jos veiklos tikslus ir principus. Šiuo metu PLB jungia 55 pasaulio šalyse veikiančias lietuvių bendruomenes. Kiekvieno krašto Bendruomenė tvarkosi pagal savo priimtą statutą.
Man, šio straipsnio autoriui, teko dalyvauti LLB veikloje 32 metus, nuo pat jos įkūrimo. Kelias kadencijas buvau valdybos vicepirmininkas, Garbės teismo pirmininkas, per pastaruosius 10 metų – Tarybos prezidiumo pirmininkas. Teko dalyvauti pirmajame Pasaulio lietuvių bendruomenės Kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime 1992 m. lapkričio 21 d., kuris vyko Vilniuje, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Suvažiavimo metu PLB vadovams turėjau garbę išsakyti Lenkijos lietuvių planus kurti Bendruomenę.
Daug yra nereikalingos painiavos dėl LLB įkūrimo datos. Reikia tikrąją datą priimti žinion, kad neklaidintume savęs ir kitų.
Visuotinė lietuvių enciklopedija pateikia žinutę: „Lenkijos lietùvių bendrúomenė (Wspólnota Litwinów w Polsce), kultūros ir visuomeninė organizacija. Įkurta 1993 04 01 J. S. Paransevičiaus ir B. Makausko iniciatyva. Pasaulio lietuvių bendruomenės narė (1993). Centras Punske. Rūpinasi Lenkijos lietuvių kultūros, socialiniais ir visuomeniniais reikalais, siekia plėtoti ryšius su Lietuva, išsaugoti tautinį savitumą, t. p. atstovauja lietuviams Lenkijoje ir pasaulyje. (…)“
VLE pateikta LLB įkūrimo data, deja, klaidinga. Galima pašmaikštauti: balandžio 1-oji – pasaulio Melagių diena.
Lenkijos lietuvių bendruomenė buvo įkurta maždaug puse metų anksčiau.
Svarbiausias ir patikimiausias šiuo atveju šaltinis – mūsų spauda. 1992 m. „Aušros“ 23 nr. rašoma: „Lenkijos lietuvių bendruomenė (LLB) jau įkurta. Steigiamoji sesija įvyko š. m. lapkričio 29 d. Dalyvavo per 60 įvairių lietuviškų draugijų ir organizacijų, mokyklų ir tėvų komitetų, įstaigų ir ansamblių atstovų. Jie per artimiausius trejus metus sudarys Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybą. Taryboje turi teisę būti atstovaujamos visos Lenkijoje veikiančios lietuviškos organizacijos ir įstaigos.
Daugiau pusdienį posėdžiavusi LLB taryba priėmė LLB įstatus, išrinko bendruomenės valdžias. Sesija, lyg būtų anksčiau režisuota, vyko labai sklandžiai. Ir į LLB Tarybos prezidiumo, ir LLB Krašto valdybos pirmininkus buvo pasiūlyta tik po vieną kandidatą. Kiekvienas iš jų siūlė savo bendradarbius, pavaduotojus. Balsuota už visas kandidatūras iš karto. Viešu balsavimu išrinktos aukščiausios Lenkijos lietuvių bendruomenės valdžios“[2].
Į LLB Tarybos prezidiumą buvo išrinkti:
Bronius Makauskas (iš Varšuvos) – Tarybos prezidiumo pirmininkas, Petras Zimnickas (iš Punsko) – pirmininko pavaduotojas, Gražina Žardeckienė (iš Seinų) – narė, Vytautas Grigutis (iš Seinų) – narys, Kostas Leončikas (iš Suvalkų) – narys.
LLB Krašto valdybą sudarė:
Juozas Sigitas Paransevičius (iš Punsko) – Krašto valdybos pirmininkas, Kazimieras Baranauskas (iš Suvalkų) – pirmininko pavaduotojas organizaciniams ir visuomeniniams reikalams, Sigitas Birgelis (iš Punsko) – pirmininko pavaduotojas leidybos ir informacijos reikalams, Algirdas Nevulis (iš Seinų) – pirmininko pavaduotojas kultūros ir švietimo reikalams, Petras Gavienas (iš Punsko) – pirmininko pavaduotojas finansų reikalams, Rūta Burdinaitė (iš Punsko) – pirmininko pavaduotoja jaunimo reikalams, Birutė Vaicekauskienė (iš Punsko) – sekretoriato vedėja.
Į Kontrolės komisiją išrinkta:
Jonas Vaičiulis (iš Punsko) – pirmininkas, Danutė Budzeikaitė (iš Punsko) – narė, Kostas Moliušis (iš Punsko) – narys.
Garbės teismo sąstatas:
Sigitas Kraužlys (iš Varšuvos), Aldona Leončikienė (iš Seinų), Dalia Grigutienė (iš Suvalkų), Juozas Uzdila (iš Gdansko).
Suvažiavimas nustatė tautinio solidarumo įnašą: 15 dol. arba 250 tūkst. zlotų (vienam asmeniui). Tai turėjo būti vienkartinis kiekvieno Lenkijos lietuvių bendruomenės nario įnašas. Jį privalėjo sumokėti visi pilnamečiai Lenkijos lietuviai, pagal savo išgales, pasirinkdami mokėjimo laiką.
Steigiamajame suvažiavime LLB taryba nusprendė suredaguoti ir išsiųsti padėkos raštus: buvusiam Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, buvusiam Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Aleksandrui Abišalai, buvusiam Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Algirdui Saudargui, buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininkui Vidmantui Povilioniui.
Nutarta pasiųsti raštą apie Lenkijos lietuvių padėtį ir reikalavimus Lenkijos Respublikos Ministrei Pirmininkei Hannai Suchockai. Pranešti apie mūsų visuomenės padėtį ir reikmes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Rytų ir Vidurio Europos šalių skyriui, kad į jas būtų atsižvelgta derybose dėl Lietuvos ir Lenkijos sutarties.
Nuspręsta taip pat pasiųsti raštus: Pasaulio lietuvių bendruomenei, vyskupui P. Baltakiui, Lenkijos ir Lietuvos episkopatams, Lenkijos Seimo Tautinių mažumų komisijos atstovui H. Kroliui, kad šios organizacijos ir asmenys paremtų Lenkijos lietuvių interesus.
Istorikė dr. Vitalija Stravinskienė savo disertacijoje „Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 m.“ rašo: „1992 m. pabaigoje buvo įsteigta dar viena organizacija LLB. Ji rūpinasi politiniais, ūkiniais, visuomeniniais-kultūriniais lietuvių reikalais, reprezentuoja lietuvius šalyje ir užsienyje. Steigiamojoje sesijoje buvo pažymėta, kad pagrindinis organizacijos tikslas lietuvybės išlaikymas (p. 121). Organizacija vienija visus Lenkijos lietuvius, nesvarbu kurioje šalies vietoje jie gyventų. Organizacijos vadovybę sudaro kultūrinis Lenkijos lietuvių elitas. Pirmuoju valdybos pirmininku buvo išrinktas J. S. Paransevičius, nariais tapo K. Baranauskas, Sigitas Birgelis, A. Nevulis, Petras Gavienas, R. Burdinaitė, Birutė Vaicekauskienė (p. 122). Tarybos prezidiumo pirmininku buvo išrinktas dr. B. Makauskas“[3].
Sigitas Birgelis, punskas.pl
[1] Paransevičius J. S. Ar reikalinga mums Lenkijos lietuvių bendruomenė?, „Aušra“, 1992, 22 nr.
[2] BN, Įkurta Lenkijos lietuvių bendruomenė, „Aušra“, 1992, 23 nr.
[3] Prieiga internetu: https://www.lituanistika.lt/content/10122
