Sigitas Birgelis, punskas.pl
Apie jotvingių (sūduvių) gentis žinome, palyginti, nemažai, tačiau trūksta gilesnių žinių apie jų gyvenimą, buitį, tikėjimą ir papročius. Daugybė klausimų lieka neišaiškintų. Ilgą laiką mokslininkai tik spėliojo, kaip sūduviai laidodavo savo mirusius. XX amžiaus tyrinėjimai daug ką pakeitė. Susidomėta jotvingių piliakalniais, buvo nustatyti jų pilkapiai. Mokslininkų tyrinėjimai tęsiasi ir mūsų laikais.
Sūduvių kultūra nebuvo vienalytė, skyrėsi ir jų laidojimo papročiai. Kapų struktūra priklausė nuo aplinkos sąlygų ir laikotarpio. Moreninėse vietose pilkapiai buvo pilami iš žemių ir akmenų, o ten, kur buvo mažiau akmenų – kapai buvo kitokie.
Maždaug prieš devynerius metus šalia Suvalkų buvo aptiktas didelis XI–XIII a. jotvingių kapinynas. Tyrinėta kol kas tik nedidelė jo dalis. Radiniai lengvai pasiekiami, nes jie yra žemėje maždaug trisdešimties centimetrų sluoksniuose.
Jotvingių kapinyną padėjo surasti policija. Istorija trumpa, bet stulbinanti. Maždaug prieš 10 metų buvo suimta žmonių gauja, kuri apiplėšinėjo jotvingių kapavietę ir prekiavo iškastais daiktais. Prokuroro pagrasintas vienas iš vagių parodė radinių artefaktų buvimo vietą – kapinyną Krukuveke (lenk. Krukówek), netoli Suvalkų esančiame miške.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad iš kapinių vandalai pagrobė apie tūkstantį neįkainojamų archeologinių radinių (iki šiol pavyko atgauti daugiau kaip šimtą). Vietovė buvo perduota tirti Suvalkų krašto muziejui.
Mokslininkai patvirtino prielaidą, kad tai XI–XIII a. jotvingių kapavietė. Kasinėjimo darbai buvo pradėti 2016 m. Jie vyks dar daugelį metų. Nuo 2018 m. archeologiniai tyrinėjimai vykdomi kartu su Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų archeologijos skyriaus mokslo darbuotojais. Darbams vadovauti ir moksliškai iškastus radinius apdoroti buvo pakviestas dr. Marcin Engel iš Varšuvos archeologijos muziejaus.
Didelė dalis radinių buvo gerai išsilaikę. Tarp jų tūkstančiai metalinių daiktų, daug keraminių indų duženų, dirbinių, ginklų, papuošalų, įrankių ir kitų buities daiktų… Ir, žinoma, daugybė apdegusių žmonių kaulų liekanų.
Šiuo metu tyrimai vyksta 3 hektarų plote, kuriame iki šiol iškasta apie 3300 radinių, iš kurių beveik 1000 yra vadinamieji pavieniai radiniai, kurie po apdorojimo ir konservavimo taps muziejaus rinkinio dalimi. Dėl šių radinių jotvingių artefaktų kolekcija Suvalkijoje yra didžiausia, ir šiuo metu niekas tokios neturi.
Surasti artefaktai liudija apie nepaprastą jotvingių amatininkų ir menininkų meistriškumą ir estetikos pojūtį. Tai papuošalai, kostiumo elementai, segės, karoliai, apyrankės, žiedai, pakabukai, karoliukai, sagtys, varpeliai bei kt. Yra nemažai jojimo reikmenų, kardų, iečių, strėlių antgalių, pasagų ir kt.
Šie radiniai užkerta kelią stereotipams apie karingus, bet primityvius pagonis, o liudija apie turtingą sūduvių civilizaciją ir kultūrą.
Jotvingių istorinio paveldo objektas Krukuveke yra vienas vertingiausių iki šiol mokslininkų tyrinėtų. Specialistai tikisi, kad šis nekropolis atskleis dar daug paslapčių apie jotvingius ir jų gyvenimą. Krukuveko kapavietė ir jos radiniai daug gali papasakoti apie jotvingių laidojimo papročius XII–XIII a.
2020 m. Suvalkų apygardos muziejuje buvo surengta paroda „Jotvingių eldoradas“ (lenk. „Jaćwieskie eldorado“), kurioje buvo eksponuojami daiktai iš jotvingių kapavietės Krukuveke. Dėl koronaviruso nebuvo iškilmingo atidarymo, o parodos lankymas buvo ribojamas. Apie ją mūsų portale rašė Kostas Leončikas.
Paroda buvo eksponuojama įvairiuose Lenkijos miestuose ir Lietuvoje.
2022 m. ekspozicija atidaryta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje. Muziejaus pateiktoje informacijoje rašoma: „2022 m. rugsėjo 15 d. muziejuje pristatyta bene gausiausia iki šiol surinkta jotvingių-sūduvių paveldą liudijanti archeologijos kolekcija!
Krukuveko kapinynas Lenkijoje, kuriame iškasta kolekcija – svarbus epochos radinys. Įdomu, jog kapinynas rastas bendradarbiaujant su „juodaisiais archeologais“, kurie, pabūgę bausmės už prekybą archeologiniais dirbiniais ir nelegaliais ginklais, sutiko atskleisti informaciją apie radinių vietas. Taip pavyko aptikti gausybę neįkainojamų vertybių, kurias galite išvysti parodoje.
Atidarymo metu išgirdome netikėtų istorijų apie eksponatus. Štai, paaiškėjo, jog, regis, paprasti metalo rutuliukai iš tiesų yra skambantys žvangučiai, nešioti ant ritualinių drabužių ir kai kurie iš jų skleidžia specifinį ultragarsą, negirdimą žmogaus ausiai. Ne ką mažiau stebina tūkstančiai molinių šukių, rastų kapavietėje, kurios liudija apie tradiciją lankyti mirusiųjų kapus ir aukoti jiems maistą bei gėrimus, sudaužant molinius indus. Visgi, dauguma radinių – tai įkapės, liudijančios apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu, tad apžiūrėdami radinius, galime sužinoti, ką, tikėta, jog mirusieji ir toliau naudos anapusiniame pasaulyje. Šias ir daugybę kitų istorijų atidarymo metu papasakojo parodos kuratorius, archeologas Jerzy Siemaszko.
Paroda atskleidė, kokia turtinga buvo mūsų protėvių kultūra, liudijo apie išnykusias tradicijas, papročius bei prekybos ryšius. Tikimasi, kad ateityje, vykdant tolesnius kasinėjimus, bus sužinoma vis daugiau.“
Tais pačiais metais paroda apsilankė Klaipėdoje. Apie ją Lietuvos žiniasklaida rašė: „Nuo lapkričio 15 d. šią kilnojamąją ekspoziciją klaipėdiečiai apžiūrėti galės Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda). (…) Intriguojantis faktas, jog turtingiausias jotvingių kapinynas buvo rastas pradėjus tirti nelegalią prekybą archeologiniais ginklais bei kitais artefaktais, o dvejus metus trukusios policijos operacijos metu nustatyta tiksli jo vieta. (…) Ilgą laiką apie šią lietuviams giminišką gentį buvo žinoma itin nedaug. Mokslininkai ieškodami duomenų apie jotvingius nuolatos rankiojo tik pavienius, menkus informacijos fragmentus. Yra žinoma, jog gentis gyvenusi pelkių ir miškų apsuptuose piliakalniuose, o štai laidojimo paminklų iš ankstyvųjų viduramžių praktiškai nežinota. Archeologinių tyrimų miške netoli Krukuveko metu paaiškėjo, kad jotvingiai X–XIII a. savo mirusiuosius degindavo, o pelenus kartu su įkapėmis išpildavo tiesiog ant žemės tam skirtame lauke. Todėl pats kapinynas aptiktas labai negiliai, o ir pasklidęs jis buvo itin plačiai. Radimvietėje itin gausu pačių įvairiausių kartu su kūnu į laidotuvių laužą keliavusių mirusiųjų įkapių: aprangos detalių ir papuošalų, ginklų, žirgų ekipuotės dalių, darbo įrankių ir kt.“
2023 m. „Jotvingių eldoradas“ viešėjo Alytaus krašto muziejuje. Muziejaus parengtoje informacijoje skaitome: „Jotvingių eldoradas“ – Suvalkų muziejaus paroda, kurios atsiradimas vertas filmo scenarijaus, o atrasta jotvingių kapavietė Krukuveke (lenk. Krukówek), Lenkijoje, yra vertingiausia iki šiol mokslininkų tyrinėta. Turtingiausia jotvingių kapavietė buvo rasta pradėjus tirti nelegalią prekybą ginklais bei kitais artefaktais. (…) Ši kolekcija vadinama didžiausia pasaulyje jotvingių memorialinių daiktų kolekcija. Iki unikalaus kultūros paveldo objekto atsiradimo jotvingių genties istorijoje tvyrojo neryškus pėdsakas. Mokslininkai ieškodami duomenų apie šios genties būtį nuolatos rankiojo tik pavienius, menkus informacijos fragmentus. Yra žinoma, jog jotvingiai gyveno pelkių ir miškų apsuptuose piliakalniuose, teritorija driekėsi nuo Mozūrų ežerų vakaruose iki Nemuno upės šiaurėje – ir iki Narevo upės pietuose, o gal net ir toliau. Tačiau šio kapinyno atradimas tapo didžiuliu laimėjimu jotvingių istorijai. Rasti radiniai Krukuveke svarbūs dėl dviejų priežasčių. Pirma, atskleista iki tol mažai žinoma jotvingių genties laidosena. Antra, artefaktų gausa ir įvairovė neprilygsta kitiems žinomiems kapinynams. Paroda prilygsta tikrai sensacijai. Pirmą kartą Lietuvoje buvo eksponuojamas toks gausus kiekis radinių, menančių didingą jotvingių genties istoriją.“
