Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkant. „Tai yra šventa šventė…“ (3 dalis)

0

Tęsiame pokalbį su choreografinio sambūrio „Jotva“ vadove Kornelija Mauliūte apie Dainų šventę.

Prieš kurį laiką buvo „Jotvos“ koncertas, kurį taip pat paskyrėte Dainų šventei. Kodėl būtent toks koncertas?

Apie tas dainų šventes labai plačiai skamba visoj Lietuvoj, visose savivaldybėse, rajonuose. Visus metus arba net ir daugiau vyksta atrankos. O čia kažkaip buvo taip, kad kai važiavome į Dainų šventę, tai lyg važiuotume į kokį eilinį koncertą. Ir visą laiką kirbėjo mintis, kaip pajudinti žmonės, kad ne tik dalyviai žinotų apie šventę, bet ir kiti. Norėjau, kad didesnė bendruomenės dalis žinotų apie Dainų šventę. Be to, per visą Lietuvą ritosi šventės dalyvių žygis, o į Punską neužsuko… Tai sakau, pasidarysime patys mes tą žygį per Lietuvą ir truputį už Lietuvos. Aišku, pakeliui kilo dar visokių minčių, bet save stabdžiau. Ir per koncertą stabdžiau, kad nepliurpus daug ko, kiek iš tikrųjų įdomybių yra, o čia tik zuikio ašaras parodžiau. Mums tikrai Dainų šventės yra nesvetimos ir mes tikrai važiuojame į visas nuo tų 90-ųjų. Ir iš tikrųjų labai stipriai pasirodom. Dalyviams nėra lengva, nes būna, kad saulėje turi kepti, būna, kad lietus pliaupia, ir pavalgyti ne visada spėji, ir pikti, ir pavargę ir lauko sąlygomis viskas vyksta. Tačiau vis tiek visi išsišiepę į pasirodymus eina, nes tai dalyviams didžiulė šventė! Šiais metais, kiek žinau, pačių Dainų šventės dalyvių yra trisdešimt septyni tūkstančiai. O kur dar turistai, žiūrovai ir renginių organizatoriai. Tai įspūdinga šventė visom prasmėm ir dalyvaujantiems, ir žiūrintiems. Ir norėjosi šiek tiek parodyti ir papasakoti mūsų krašto žmonėms. Tikiuosi, kad po koncerto bent vienas susigundė nuvažiuoti bent jau į Dainų dieną per Mindaugines, uždarymo koncertą, nes ten tą dieną būna kažkoks drebulys, užtaisas emocinis keleriems metams į priekį.

Koncerto metu parodyta istorinės vaizdo medžiagos, kurioje ir „Jotvos“ šokėjai matėsi. Teko gerokai pasiknaisioti archyvuose?

Po archyvus pasiknaisioti reikėjo, nes man įdomu. Aš toks didelis ir istorijos mėgėjų mėgėjas. Ieškojau ir iš Lietuvos televizijos archyvų išgirdau, kad yra filmuota medžiaga. Ir radau. Ir juokingiausia, kad net save radau, nors pati nelabai ką beatsimenu.

Dar yra filmuotos medžiagos, kai „Jotva“ buvo Kanadoje, ten gal ne viskas žiūrovams, tačiau įdomių dalykų buvo. Apskritai archyvinės medžiagos daug įvairios yra, tad jeigu pavyktų bibliotekoje padaryti skaitmenizavimo centrą, tai tada būtų galima sutvarkyti visas archyvines kultūros namų medžiagas ir žmonės galėtų jas bet kada pasižiūrėti. Todėl aš Youtube esu „Jotvos“ koncertų kanalą padariusi, kad kam įdomu, galėtų pasižiūrėti.

Kas tau, kaip Kornelijai, o ne šokių kolektyvo vadovei, yra Dainų šventė?

Tai yra šventa šventė… Tai yra šventa. Turbūt važiuočiau bet kokiomis sąlygomis. Jeigu aš nedirbčiau šito darbo, kurį dirbu, ir turėčiau daugiau laiko, aš pati kur nors eičiau šokti. Ateičiau į tą savo moterų grupę šokti. Dainų šventė tai yra tikra fantastika. Kol kaip vaikas važiavau nuo pat vaikystės, tai būdavo smagu ir miegoti ant grindų, ant čiužinių, kažkokioje mokykloje ir visa kita. Bet tu nejauti tiek to nuovargio. Ir paskui augant jau buvo kitaip. Penkiolikos kai šokau, tai po repeticijų vos kojas pavelki, o naktį diskoteka toje pačioje mokykloje, kur miegi, koridoriuje šoki. Ir nieko. Ir tas bendravimas – susipažįsti su visais, šoki šalia kitų žmonių… Su kitu jaunimu, su kitais vaikais, pažįsti kitų ansamblių vadovus. Kad ir kas vyko per repeticijas, naktį, žinai, kad išėjus į stadioną tu atlieki viską, ką tiktai gali geriausiai. O emocinis būvis geriausias man būna per Ansamblių vakarą ir Dainų dieną. Aš iki šiol per Dainų dieną verkiu. Nes tos dainos, ta masė dainuojančių virpina visą kūną. Tas nuostabus skambesys, atrodo, virpina visatą. Šokių dienoje man sunkiau būti, nes viską matau, ne kaip žiūrovė, o kaip vadovė, tai savotiškai dirbu. Folkloro dienos dar labai įdomios, nes tiek visokių tradicinių dalykų gali pamatyti ir sužinoti. Tačiau bet kokiu atveju pamatyti šventės renginius, pajausti visą tą dvasią… Tai yra tiesiog nusikaltimas, jeigu nepamatai. Tu pats dalyvaudamas renginiuose gali pavargti fiziškai, tačiau žiūrėdamas kitų pasirodymus tu vėl pasikrauni, ir tavo dūšioje viskas tiesiog žydi. Man tai šventa šventė.

Visą Dainų šventės programą rasite čia.

(aJ), punskas.pl
Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkant! (2 dalis)

Ankstesnis straipsnisSĄSKRYDIS 2024. „Dzūkija“, „Sūduva“, „Pašešupiai“, „Klumpė“
Kitas straipsnisŠv. Petro ir Povilo atlaidų procesija. 2024

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia