punskas.pl
Gimtosios kalbos vartojimas – tai tokia kasdienybė, gal net ir rutina… Todėl verta pasižiūrėti į savą kalbą iš šono, galbūt net pasisemti įkvėpimo iš kitakalbių, kurie lietuvių kalbos mokosi savanoriškai. Juk ne veltui net UNESCO kažkada yra paskelbusi lietuvių kalbą gražiausia kalba pasaulyje. Ką tokio gražaus ir unikalaus mūsų gimtojoje kalboje įžiūrėjo UNESCO sudaryta komisija? Viso sąrašo, deja, nepavyko rasti net plačiuose interneto vandenynuose, tačiau keletą punktų sumeškeriojome.
Tai lietuvių kalbai banguotumo suteikiantys balsiai, dvibalsiai ir dvigarsiai, kurių mūsų kalboje yra tikrai daug. Todėl daug kam atrodo, kad mes ne kalbame, o dainuojame. Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, vaizdingų sinonimų, antonimų. Jeigu anglų kalboje vienas žodis gali turėti labai daug reikšmių, tai mūsų kalboje kiekvienas reiškinys, daiktas turi jam skirtą žodį. O kur dar mūsų išskirtinė abėcėlės raidė Ė, kuriai Kaune visai neseniai pastatytas paminklas. Mes prie raidės Ė taip esame pripratę, kad išgirdę, jog jokia kita kalba pasaulyje, kuriame yra apie 7000 kalbų, tokios raidės neturi, pagalvojame – ar taip gali būti…? O kur dar šokinėjantys nepastovūs kirčiai, daugybė mažybinių priesagų, krūva veiksmažodžio formų (dalyvių, pusdalyvių, padalyvių), septyni linksniai…* Visa tai sudėjus draugėn UNESCO įvertino lietuvių kalbos grožį, tačiau neišvengiamai pripažino, o ir mes galime paliudyti, kad mokytis mūsų kalbos tikrai nėra lengva, nei mums patiems, nei tuo labiau užsieniečiams.
Tačiau grįžkime ir pakalbinkime studentus, kurie atsitiktinai ar sąmoningai pasirinko baltistikos studijas. Kalbiname Rafałą Darasz, Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedros magistro studijų II kurso studentą.
Kokie trys lietuvių kalbos žodžiai jums patys gražiausi?
Man visi lietuvių kalbos žodžiai yra gražūs, tačiau jeigu man reikėtų kažką išskirti, tai būtų „vaivorykštė“, „beždžionė“ ir „teptukas“. Man šitie trys žodžiai skamba labai mielai.
Jūs Varšuvos universitete studijuojate baltistiką. Kas paskatino gilintis į kalbas, kuriomis kalba palyginti nedaug žmonių?
Nuo pat tada, kai atsimenu, man buvo patrauklios kalbos, kurių žmonės nedažnai mokosi. O apie pačią Lietuvą ir jos kalbą Lenkijoje daug žmonių netgi nieko nežino. Lietuvių ir latvių kalbos – nors mums geografiškai labai artimos, tačiau beveik nežinomos. Jų mokėjimas man duoda persvarą darbo rinkoje ir akademiniame pasaulyje lyginant su didžiąja Lenkijos gyventojų dalimi. O ir patys lietuviai bei latviai savo šalyse kitaip žvelgia į užsieniečius, besimokančius jų kalbų ir besigilinančius į jas.
Ar sunki yra lietuvių kalba? Kas jums studijuojant mūsų kalbą yra sunkiausia? Dažnam lietuviui sunkiausia būna išmokti kirčiuotes…
Ir man kirčiavimas atrodo pati sunkiausia lietuvių kalbos mokymosi dalis. Dar pradėdamas mokytis tos kalbos galvojau, kad dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius sunkiausia išmokti sklandžiai vartoti, bet studijų metu man viską apie juos paaiškino.
Ar teko jau susipažinti su lietuvių literatūra? Gal turite savo mėgstamą rašytoją?
Turiu pripažinti, kad dėl savo darbo neturiu daug laiko gilintis į lietuvių literatūrą, bet pastaruoju metu mane labai patraukė Juozo Erlicko humoreskos. O iš ankstesnių laikotarpių man patinka Vinco Mykolaičio-Putino ir Žemaitės kūriniai. Tikiuosi, kad ateityje man dar pasiseks atidžiau stebėti šiuolaikinės literatūros naujoves.
Ar teko versti lietuvių poeziją į lenkų kalbą? Kaip sekėsi perteikti mintis?
Tik vieną kartą išverčiau lietuvišką eilėraštį į lenkų kalbą. Vertimo procese neįmanoma perkelti absoliučiai viso turinio. Visada reikia kažką pakeisti, ypač verčiant poeziją. O poezijos vertime ne tik svarbu perteikti žodžių reikšmę, bet ir atkreipti dėmesį į eilėraščio formą.
Kas jums padeda geriau išmokti kitą kalbą? Ar tai būtų lietuvių, ar anglų, o gal dar kokia kita kalba. Ką patartumėte išbandyti papildomai užsienio kalbos mokymosi procese?
Kaip minėjau, man užsienio kalbos visada buvo patrauklios, tad prieš pradėdamas mokytis lietuvių kalbos jau buvau išbandęs įvairių kalbų, pradedant nuo anglų ir vokiečių kalbų pagrindinėje mokykloje, prancūzų, italų ir rusų kalbų licėjuje, iki lenkų gestų kalbos bei kinų kalbos universitete. Kalbos mokymosi procese visada svarbu, kad tai atitiktų jūsų pomėgius, gebėjimus ir ankstesnes patirtis. Kuo greičiau verta pasinerti į natūralius kalbos išteklius ir pokalbius su žmonėmis, kalbančiais lietuviškai, kuriems tai gimtoji kalba, kad mūsų ausys, akys ir smegenys kuo greičiau įprastų prie tam tikros kalbos intonacijos, garsų ir charakteristikų.
Trys dalykai, kurie jums atrodo svarbiausi, kalbant apie lietuvių kalbą ir jos unikalumą apskritai.
Visų pirma, lietuvių kalba yra viena seniausių gyvų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę archajiškų bruožų ir dėl to yra įdomus tyrinėjimo objektas lingvistams, norintiems suprasti indoeuropiečių kalbų raidą. Kitas svarbus dalykas – Lietuvos tarmių gausumas ir įvairumas. O trečias – apskritai visada verta pabrėžti lietuvių kalbos, kaip vienos iš dabar jau mažos baltų kalbų grupės, unikalumą, kuriuo lietuvių kalba išsiskiria iš daugelio kaimyninių šalių kalbų.
Dėkui!
* Panaudota medžiaga iš A. Laučienės straipsnio „Ar tikrai nesvarbu, kad lietuvių kalba – gražiausia pasaulyje?“ www.alkas.lt
AJ, punskas.pl
Gražius straipsnis