Eurostato duomenimis, 2023 m. viduryje Lenkijoje gyveno 37,698 mln. gyventojų. Per metus gyventojų skaičius Lenkijoje sumažėjo 2,4 proc.
Pernai šalyje gimė 298,6 tūkst. vaikų, o mirė 425,7 tūkst. gyventojų. Per šį laikotarpį Lenkijos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 127 tūkst. Tai blogiausi rodikliai nuo Antrojo pasaulinio karo. Prieš 10 metų tikėtasi, kad įvedus tam tikrus mechanizmus bei suteikiant didžiulę paramą šeimoms, šalyje kasmet gims 600 tūkst. vaikų. Šeimoms turėjo būti užtikrintas darbas, būstas, gera sveikatos priežiūra, išmokos kiekvienam vaikui „500 plius“. Per aštuonerius metus valdančioji partija šioje srityje patyrė nemažai nesėkmių. Gimstamumas užuot didėjęs, drastiškai metų metais mažėjo.
Visiškai nesėkminga pasirodė būsto kiekvienai jaunai šeimai programa, kuri buvo skirta vidutines ar mažas pajamas turintiems jauniems žmonėms. Sveikatos apsauga užuot gerėjusi, metų metais blogėjo. Pas specialistą dabar laukiama ne mėnesiais, bet metų metais.
Dėl grynai ideologinių priežasčių buvo sustabdyta valstybės apvaisinimo in vitro programa ir pakeista Bažnyčios propaguojama ir neefektyvia naprotechnologija.
Politiškai vyriausybei pavaldus Konstitucinis Teismas prieš keletą metų dar labiau sugriežtino abortų įstatymą ir jis tapo vienu griežčiausių pasaulyje. Tai irgi lėmė, kad moterys pradėjo bijoti nėštumo.
Valdžia vengė spręsti motinystės atostogų išėjusių jaunų mamų grįžimo į darbo rinką klausimus. Išmokos „500 plius“ pasirodė per menka paskata turėti vaikų. Nuo kitų metų pradžios išmokos padidės iki 800 zl, bet vargu, ar dėl to padidės gimstamumas.
Gimstamumas mažėjo ir todėl, kad valstybėje trūko stabilumo, įstatymai buvo priimami greitai ir be apdairos.
Lenkams šeima yra didžiulė vertybė, tačiau poreikis turėti palikuonių mažėja. Lenkijos moterys pirmiausia nori įgyti išsilavinimą, paskui nuolatinį darbą ir tik tada galvoti apie šeimos kūrimą. Tai trunka ilgiau nei prieš kelis dešimtmečius.
Jaunos lenkės negali sau leisti turėti vaikų. Kas trečia 18–29 metų amžiaus moteris neturi savo pajamų ir yra išlaikoma kitų. Finansinis stabilumas lemia, kad lenkės, gaunančios didesnį darbo užmokestį, dažniau nusprendžia susilaukti vaikų.
Prie neigiamų demografinių procesų prisidėjo COVID-19. Dėl pandemijos sumažėjo šalies gyventojų gyvenimo trukmė, padidėjo mirtingumas. Per pandemiją vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo 2,3, o moterų – 2,1 metų. Žinoma, ne visose Lenkijos vietovėse gyvenimo trukmės trumpėjimo tendencija buvo tokia pati.
Šie demografiniai procesai šalyje gali sukelti ateityje socialinę ir ekonominę krizę.
sb, punskas.pl
