Sigitas Birgelis. Seiniškių reikalai staiga pasistūmėjo gera linkme

0

Iš ciklo „Kovų dėl lietuviškų pamaldų klausimu“ (7 dalis)

Kovotojai dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje, negaudami Lenkijos bažnyčios pritarimo savo reikalams, pagalbos ėmėsi ieškoti pas centrinę Lenkijos valdžią. Publikuojame Tikėjimo reikalų įstaigos direktoriaus pavaduotojo atsakymą į seiniškių laišką.

Varšuva, 1976 m. liepos 26 d.

Tikėjimo reikalų įstaigos direktoriaus pavaduotojas

RK-86/Łm/Og/76

                              Piliečiui Albinui Šimčikui

                              Skarkiškės

                              16–502 Krasnavas, Suvalkų vaivadija

1976 m. birželio 29 d. Piliečio paliesta tema dėl pamaldų kalbos Seinų bazilikoje turi sudėtingą visuomeninį aspektą.

Lenkijos Liaudies Respublikos Konstitucija visiškai ir iš tikrųjų užtikrina visų LLR piliečių lygiateisiškumą tautybės, rasės ir tikėjimo atžvilgiu ir sėkmingai saugo mūsų Valstybės teises. Kiekvienas šio lygiateisiškumo pažeidimas yra baudžiamas.

Vis dėlto piliečių lygiateisiškumo tikėjimo atžvilgiu negalima sieti su vidiniu tikėjimo lygiateisiškumu, kuriam, tarp kitko, priklauso Bažnyčios liturgijos kalba bei su ta liturgija susijusi pamaldų atnašavimo ir pamokslų sakymo forma. Ši sritis priklauso vien tik vietos diecezijos vyskupo ordinaro jurisdikcijai.

Pagal Konstitucijos principą atskirti Bažnyčią nuo Valstybės, į vidinius tikėjimo reikalus mūsų Valstybė nesikiša.

Suprasdami sumetimus, dėl kurių lietuvių tautybės LLR piliečiai Romos katalikų religijos išpažinėjai į mus kreipiasi, Tikėjimo reikalų įstaiga, deja, neturi teisinių pagrindų spręsti šią problemą.

Raštą gauna:

1. Vaivadijos įstaiga Suvalkuose                                    Aleksander Merker

    – Tikėjimo reikalų skyrius                                          /-/

2. a/a

Lietuvių kova dėl teisės melstis gimtąja kalba Seinų bazilikoje tęsėsi. 1981 metų birželio mėnesį Punsko bažnyčioje lankėsi Lomžos diecezijos vyskupas Sasinovskis (Sasinowski). Seinų lietuvių delegacija bandė susitikti su vyskupu, bet jis atsisakė ją priimti. Išsiuntė savo sekretorių. Vyskupą, einantį laikyti šventųjų Mišių, užkalbino seiniškiai ir bandė išdėstyti lietuvių reikalus, bet vyskupas tarė: „Ant šios visos bylos dėkite kryžių. Ji yra išspręsta ir Vatikano patvirtinta!“ 

Tais pačiais metais per Žolinę vyskupas leido laikyti lietuviškai vienas šv. Mišias Seinų bazilikoje. Jos netenkino Seinų lietuvių. Jie pakartotinai kreipėsi į vyskupą: „Visoje šalyje vyksta politinio, visuomeninio, religinio gyvenimo atsinaujinimas. Tegul gi ir mūsų Dievo Namuose – Seinų Bazilikoje – įvyksta atsinaujinimas.“ Seiniškiai, negaudami atsakymo, nusprendė siųsti popiežiui Jonui Pauliui II peticiją, kurią pasirašė 2 500 Seinų parapijos lietuvių tikinčiųjų.

Seiniškių reikalai staiga pasistūmėjo gera linkme. Naujai paskirtas Lomžos vyskupas Juliušas Pecas (Juliusz Paetz) palankiai žiūrėjo į lietuvių pastangas atkurti lietuviškas pamaldas Seinų bazilikoje.

Lomžos vyskupas Juliušas Paetzas

Lomžos vyskupas Juliušas Pecas

1983 m. spalio 4 d. Vyskupų namuose Lomžoje įvyko konferencija, skirta lietuvių sielovadai Seinų parapijoje. Konferencijoje, kuriai vadovavo J. E. Lomžos vyskupas dr. Juliusz Paetz, dalyvavo: generalinis vikaras vysk. Tadeusz Zawistowski, generalinis vikaras vysk. Edward Samsel – Seinų parapijos klebonas Stanisław Rogowski, Smalėnų parapijos klebonas Jan Jerzy Macek OMI, kurijos kancleris kun. Ludwik Brzostowski, kurijos sielovados skyriaus direktorius kun. Czesław Oleksy, kurijos notarai kun. Tadeusz Śliwowski ir kun. Zenon Jarząbek.

Konferencijos metu buvo susipažinta su vyskupo ordinaro laišku Seinų parapijos tikintiesiems dėl šv. Mišių atnašavimo lietuvių kalba Seinų bazilikoje nuo š. m. spalio 16 d., kuris turi būti perskaitytas 1983.X.9, sekmadienį.

Konferencijoje konstatuota, kad Seinų parapija, kurios sudėtyje yra lenkų ir lietuvių tautybės žmonių, yra viena Romos katalikų parapija, jai vadovauja vienas klebonas ir ji turi vieną parapijos raštinę ir kasą.

Liturgines paslaugas lietuvių kalba lietuvių tautybės tikintiesiems dėl mokančių lietuvių kalbą kunigų trūkumo teiks Jonas Jurgis Macekas (Jan Jerzy Macek) OMI, Smalėnų klebonas, kuris tuo tikslu nustatytomis dienomis atvyks į Seinus. Šv. Mišios Seinų bazilikoje vyks 14 val. kiekvieną sekmadienį ir šventadienį bei kitų švenčių metu.

Vargonininkas gros kas antrą sekmadienį.

Pusę valandos prieš lietuviškas mišias kunigas J. J. Macekas klausys išpažinties lietuvių kalba.

Dėl religinių patarnavimų lietuvių kalba nutarta:

Krikšto sakramentas bus teikiamas šv. Mišių metu 14 val. kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.

Jaunavedžiai bus laiminami šv. Mišių metu 14 val. šeštadienį arba sekmadienį, išskyrus paskutinį mėnesio sekmadienį.

Apie laidotuves lietuvių kalba Seinų klebonas visada praneš Tėvui J. J. Macekui.

Dėl Ligonių sakramento teikimo Seinų klebonas sutinka, kad Tėvas J. J. Macekas teiktų tą Sakramentą lietuviams, o kun. Macekas sutinka tą patarnavimą atlikti.

Visus reikalus, susijusius su sielovada (krikštas, santuokos, laidotuvės), abiejų tautų tikintieji tvarko vienoje Seinų parapijos raštinėje.

Visus metrikus būtina surašyti parapijos raštinėje lenkų kalba.

Mokyklinio amžiaus vaikai tikybos mokysis katekizacijos punktuose – kadangi Seinuose nėra mokyklų dėstomąja lietuvių kalba, tikybos pamokos yra dėstomos lenkų kalba. Panašiai dėl Pirmosios šv. Komunijos – abiejų tautybių vaikai priima Pirmąją šv. Komuniją vienoje grupėje.

Tėvui J. J. Macekui OMI už sielovados tarnystę Seinuose iš Seinų parapijos kasos bus išmokama 8 000 zl (aštuoni tūkstančiai zlotų) alga per mėnesį.

Už važinėjimą į Seinus nuosavu automobiliu irgi iš Seinų parapijos kasos bus išmokama suma pagal normalų kasdienį TAKSI tarifą.

Ankstesnis straipsnisJis išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams 
Kitas straipsnisApžvalgininkas iš Punsko apie rinkimus Lenkijoje: yra trys scenarijai

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia