Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Dar prieš penkerius ir daugiau metų lapkričio pradžioje Druskininkų kurorte buvo jaučiamas poilsiautojų iš Rusijos pagausėjimas, nes jie švęsdavo lapkričio 7 dieną – kokias nors Spalio revoliucijos metines (pagal dabartinį kalendorių ji vyko lapkričio mėnesį). 1917 metais įvykus šiam bolševikiniam perversmui buvo išžudyti šviesiausi Rusijos protai: inteligentai, valdininkai, dvarininkai, karininkai, dvasininkai, caro šeima. Kaip galima švęsti tokią datą, po kurios prasidėjo nematytas, neregėtas raudonas kruvinasis teroras, kuris nužudė dešimtis milijonų rusų ir kitų šios šalies gyventojų?! Kaip galima švęsti metines spalio teroristinio perversmo, dėl kurio Rusija tapo skurdžiai gyvenančia, valdžios terorizuojama ir nustekenta šalimi?! Juk jeigu ne šis kruvinas perversmas, ir Rusijoje būtų įsigalėjusi laisvos rinkos ekonomika, o ši šalis būtų tapusi demokratine respublika, kas žino, gal dabar ši valstybė būtų pasiekusi Kanados ar kitų labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių lygį?
Kaip žinoma, bolševikiniam spalio perversmui vadovavo žinomas tarptautinis nusikaltėlis Leninas. Dar XIX a. pabaigoje jis pabrėžė, kad marksizme ir socializme jį labiausiai domina klasių kova ir proletariato diktatūra, o ne kažkokie svaičiojimai apie lygybę, laisvę ir brolybę. Net Lenino draugai bijojo, kad jo pamišimas dėl klasių kovos ir nusikalstamos bolševikų diktatūros kada nors žmoniją prives prie didelės nelaimės. Kaip matome, Lenino draugai nedaug teapsiriko. Deja, bet Leninas atvedė žmoniją prie didžiausios tragedijos jos istorijoje.
Jeigu Stalinas pelnytai buvo pavadintas tautų budeliu ir jo kultas buvo pasmerktas net pačioje Rusijoje, tai Leninas vertinamas žymiai švelniau. Juk Rusijoje ir Baltarusijoje vis dar stovi paminklai kruvino bolševikinio perversmo vadui. Rusijoje jau senokai atgimė nostalgija Stalinui ir daug kas kalba, kad prie jo buvo tvarka, kurios dabar nėra. Ką jau tuomet kalbėti apie Leniną, kuris vis dar garbinamas ir liaupsinamas daugelio rusų. Žmogus, kurio įsakymai nulėmė dešimčių milijonų niekuo dėtų rusų nužudymą.
Lietuva, atrėmusi bolševikų invaziją, 1918 metais tapo nepriklausoma valstybe ir dvidešimt dvejus metus galėjo savarankiškai vystytis ir per tokį trumpą laiko tarpą Lietuvos ekonomika, žemės ūkis ir kultūra pasiekė gerų rezultatų. Net baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti su mūsų valstybe, jeigu tarpukario laisvės metus būtų pakeitusi lenininės Rusijos okupacija. Be nepriklausomos tarpukario valstybės vargu ar 1990 metais būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos šalis ir Rytų Europą okupavo stalinistinė Sovietų Sąjunga, ir prasidėjo kai kurių Europos ir pasaulio tautų didžioji tragedija. Socializmas per savo istoriją nužudė porą šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje, daugelio likimus negailestingai suluošino, išskyrė šeimas, gimines ir ištisas tautas. 1917 metų bolševikinis teroristinis spalio perversmas – didžiausios pasaulio istorijoje nelaimės pradžia. Nebuvo pasaulio istorijoje baisesnės tragedijos kaip socializmo pergalė ir raudonasis teroras.
