Minint 100-ąsias Dainavos apygardos vado Juozo Gegužio-Diemedžio metines, 2023 m. balandžio 19 d. Seirijų gimnazijoje vyko gimtojo krašto istorijos pamokos, skirtos šio Lietuvos laisvės kovotojo atminimui. Jis gimė 1923 metų balandžio 17 dieną Gervėnų kaime ir būdamas pradinių klasių mokinys lankė naujai pastatytą mūrinę mokyklą Seirijuose, kuri dabar yra renovuota, o joje auga ir bręsta jau kelinta Seirijų krašto vaikų karta. Juozas Gegužis – būsimas Dainavos apygardos vadas Diemedis, buvo gabus, stropus mokinys, todėl mokytojai paskatino tėvus leisti sūnų į Alytaus gimnaziją. Alytuje būsimas partizanų vadas įgijo ne tik gimnazijos išsilavinimą, bet ir mokytojo specialybę. Didelę įtaką studijuojant mokytojų seminarijoje, pasirenkant gyvenimo vertybes Juozui Gegužiui padarė lietuvių kalbos dėstytojas, vėliau tapęs ir bendražygiu Konstantinas Bajerčius-Garibaldis. Baigęs mokslus, J. Gegužis grįžo į gimtuosius Seirijus, bet dirbo ne mokytoju, o valsčiaus administracijoje raštininku, nes tokiu būdu vokiečių okupacijos metais galėjo sužinoti informaciją, reikalingą pogrindinei Lietuvos laisvės kovotojų organizacijai, į kurią įsijungė dar mokydamasis Alytuje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Juozas Gegužis, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį, tapo Seirijų krašto partizanu, pirmasis jo vadas buvo Antanas Grušauskas-Siaubas.
1946 metų vasarą Pietų Lietuvos srities partizanų vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir jo adjutantas Juozas Gegužis-Laisvūnas netikėtai buvo užklupti Žaliamiškį krėtusių NKVD dalinio kareivių. Žuvus Kazimieraičiui, J. Gegužis labai skaudžiai išgyveno šią netektį, bet kovojo toliau, pasikeitęs Laisvūno slapyvardį į Diemedžio. Jis gerai sutarė su kitais Dainavos apygardos vadais: Adolfu Ramanausku-Vanagu, Lionginu Baliukevičiumi-Dzūku, buvo jų palankiai vertinamas už pareigingumą bei sumanumą. Ypatinga draugystė jį siejo su Dainavos apygardos štabo nariu, Lietuvos partizanų pasiuntiniu į Vakarus Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu. Diemedis ne tik suteikė prieglobstį Rimvydui, kai šis buvo sužeistas, bet suorganizavo ir paskutinį jo išvykimą į Lenkiją 1949 m., kad pasaulis sužinotų tiesą apie tremiamus, kankinamus, bet nepasiduodančius Lietuvos žmones. 1951 metų vasarą, kai Juozas Lukša-Daumantas ieškojo trečią kartą kelių išvykti į Vakarus, Juozas Gegužis-Diemedis bandė ir jam padėti. Deja, nesėkmingai – per ginkluotą susidūrimą su priešais Diemedžiui sužeidė dešinės rankos pirštus bei peršovė plautį. Juozas Lukša-Daumantas pasitraukė į Tauro apygardą. Žuvo rugsėjo 4-ąją. Po kelių savaičių, 1951 m. rugsėjo 27 d., Bestraigiškės miške žuvo ir Diemedis, Dainavos apygardos vadas, ėjęs ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vado pavaduotojo pareigas.
Seirijų gimnazijos moksleiviai per pirmąją pamoką, skirtą Juozo Gegužio-Diemedžio atminimui, sužinojo ne tik Dainavos apygardos vado Juozo Gegužio-Diemedžio biografijos faktus, bet ir jautriai sudainavo partizanų mėgtą dainą „Jei ne auksinės vasaros“. Su pagarba, širdies šiluma mokiniai per antrąją pamoką aplankė Seirijų kapines, kuriose yra įamžintas žuvusiųjų Lietuvos laisvės kovotojų, tremtinių atminimas. Seirijų gimnazijos direktorės pavaduotojai Kazimierai Gegužienei paklausus, gal atsirastų savanorių, kurie galėtų aplankyti jau artimųjų nebelankomą tremtinio kapą, tuoj pasisiūlė trys mokiniai iš jaunųjų šaulių būrelio. Taip pat gėlių buvo padėta prie paminklo laisvės kovotojams atminti Seirijų centre bei prie kryžiaus, pastatyto toje vietoje, kur pokario metais stovėjo namas ir jame buvo tardomi, kankinami Lietuvos patriotai.
Dainavos apygardos vadui Juozui Gegužiui-Diemedžiui atminti skirtos dvi pamokos Seirijų gimnazijoje prabėgo greitai, bet turbūt ne vienas mokinys grįžęs namo pasikalbėjo su savo tėvais ar seneliais apie gimtinės praeitį, kovą už Lietuvos laisvę. Mokiniams šias pamokas parengė Lazdijų rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Dalius Mockevičius, Seirijų gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, direktorės pavaduotoja Kazimiera Gegužienė, mokytojos Daiva Kazlauskienė, Laima Bielevičienė bei viešnia iš Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, mokytoja, kraštotyrininkė Rita Pauliukaitienė.
Rita Pauliukaitienė, punskas.pl
