„Žydėk, brangi Lietuva, laisvės žiedais“

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji – buvo minima pirmadienį, bet Suvalkų ansamblis „Ančia“ ir Alytaus literatų klubo „Tėkmė“ nariai ją paminėjo šeštadienį Alytuje. Renginys „Žydėk, brangi Lietuva, laisvės žiedais“ vyko Alytaus Antano Juozapavičiaus šaulių namuose (S. Dariaus ir S. Girėno g. 10), pastatytuose 1936 m.

Kadangi į Alytų atvykome pusantros valandos prieš renginio pradžią, turėjome laiko aplankyti kai kurias miesto vietas. Buvo dar laiko ir trumpai repeticijai. Šaulių namai yra prie pat Alytaus miesto parko – miesto sodo. Prie jo stovi obeliskas kapitonui Dominykui Jėčiui-Ąžuoliui (1896–1947), kuris nuo 1930 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys ir Dainavos apygardos vadas. Pastato vestibiulyje esąs jo biustas.

DSC06047

Alytaus Antano Juozapavičiaus šaulių namai, kuriuose vyko Kovo 11-osios šventė

Pirmiausia sustojome prie paminklo „Laisvės angelas“, skirto žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę. Priėjome taip pat prie miesto parke pastatytos memorialinės skulptūros „Nurimęs varpas“, skirtos pagerbti politinius kalinius, tremtinius ir partizanus. Arti jos stovi labai gražus medinis kryžius 1991 m. sausio 13 d. aukoms atminti.

Paskui nuvažiavome į kapines prie Šv. Angelų Sargų medinės bažnyčios, pastatytos 1830 m. Aplankėme Lietuvos kariuomenės karininko Antano Juozapavičiaus, žuvusio 1919 m. vasario 13 d. ant Alytaus tilto per Nemuną, kapą. Tai buvo pirmasis karininkas, žuvęs kovoje už Nepriklausomą Lietuvą su Raudonosios armijos kariais. Šalia yra kapas Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio 1991 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. Tose pačiose kapinėse stovi Alytaus apskrities Antano Juozapavičiaus šaulių rinktinės pastatytas paminklas šauliams, atidavusiems tėvynei brangiausią turtą – gyvybę ir nevergavusiems okupantams nė vienos dienos.

DSC06072

Prie paminklo „Nurimęs varpas“, skirto pagerbti politinius kalinius, tremtinius ir partizanus. Iš kairės: Teresė Uzdilaitė, Genovaitė Pečiulytė, Onutė Virbylienė, Vytautas Batvinskas, Jonas Nevulis, Juozas Krušinys, Gražina Kajackienė, Vanda Račienė, Adelė Jalauskienė, Teklė Gibavičienė

Renginys, kurį suorganizavo Alytaus rajono literatų klubas „Tėkmė“, prasidėjo 12 val. Lenkijos laiku. Pradžioje visi sugiedojo Lietuvos valstybinį himną, po kurio Juozas Krušinys skaitė pranešimą „Ilgas Lietuvos kelias į Nepriklausomybę“. Minute tylos buvo pagerbti visi žuvę už Lietuvos laisvę. Trumpai pasisakė jaunas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys, Alytaus miesto skyriaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (Lietuvos konservatorių) partijos pirmininkas Povilas Labukas. Jis kalbėjo apie Kovo 11-osios šventės reikšmę lietuviams. Taip pat trumpai pasisakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovas. Perskaityta daug eilėraščių. Juos skaitė ne tik Alytaus rajono literatų klubo „Tėkmė“ nariai, bet taip pat Marijampolės ir Varėnos poetai. Prie skaitymų prisijungė ir suvalkiečiai. Eilėraščius skaitė: Emilija Krušinienė, Mudita Makaveckienė, Ričardas Jurgelevičius, Rita Volteraitienė, Janina Lebskienė, Albinas Rauličkis, Ramutė Biesevičienė, Romualdas Zabulionis, Milda Zaveckienė, Irena Malmygienė, Petras Miliūnas, Scholastika Kavaliauskienė (viena moteris – dzūkiškai). R. Biesevičienė kelis savo eilėraščius padainavo. Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus pirmininkė Onutė Virbylienė perskaitė Kazimiero Baranausko eiles „Svajonių pilis“ ir Prano Sovulio „Kalba“. Ji taip pat trumpai pristatė suvalkiečių kultūrinę veiklą. Suvalkietė Genovaitė Pečiulytė perskaitė savo eilėraštį „Karalius Mindaugas“.          Tarp eilių Suvalkų ansamblis „Ančia“, vadovaujamas Vytauto Batvinsko, sudainavo šias dainas: „Plauk sau, skaistus laiveli“, „Einu per žemę“, „Baltų beržų kalva“, „Jūra“, „Kur gimėm, kur augom“. Pabaigoje su renginio dalyviais atliko „Augo kieme klevelis“.

DSC06132

Scenoje dainuoja Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyriaus ansamblis „Ančia“. Iš kairės: Jonas Nevulis, Ričardas Jurgelevičius, Teresė Uzdilaitė, Teklė Gibavičienė, Genovaitė Pečiulytė, Gražina Kajackienė, Danutė Preišegolavičienė, Adelė Jalauskienė, Vanda Račienė, Vytautas Batvinskas (vadovas)

Vestibiulyje veikė nuotraukų paroda „Lietuva šiandien“.

Renginį vedė klubo pirmininkė Emilija Krušinienė ir narys Alfonsas Mekionis. Po oficialiosios dalies vyko vaišės ir kartu dainuota.

DSC06159

Šventės dalyvių bendra nuotrauka

Vėliau P. Labuko dėka nuvykome apžiūrėti „Baltosios rožės“ pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą per Nemuną, jungiantį Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi, kurioje yra piliakalnis. Dėkojame jam už tai. Naujasis tiltas jungia dvi svarbias rekreacines zonas, yra patogus pėstiesiems ir dviratininkams, norintiems aplankyti kitoje Nemuno pusėje esančius objektus. Tai aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas, kurio maksimalus aukštis nuo vidutinio vandens lygio 37,6 m, bendras perdangos ilgis 240,5 m, plotis 6,71 m. Tiltą pastatė Alytaus miesto savivaldybė. Projektavo Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Tiltų ekspertų centras“, o statė UAB „Alkesta“. Objekto sąmatinė vertė 9 mln. eurų. Panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Tiltas atidarytas 2016 m. sausio 8 d. Prie jo stovi 21 m aukščio skulptūra „Žiedas“ ir obeliskas, kur pateikta pagrindinė informacija apie tiltą. Apskritai tiltas padarė didelį įspūdį. Nors oras buvo nekoks, esame laimingi pamatę tokį unikalų objektą. Ne visi suvalkiečiai ryžosi laiptais kopti apžiūrėti tiltą ir pasivaikščioti po juo.

DSC06176

 Ant „Baltosios rožės“ tilto. Iš kairės: (pritūpusios) Rita Volteraitienė, Janina Lebskienė, (stovi) Ričardas Jurgelevičius, Onutė Virbylienė, Danutė Preišegolavičienė, Teklė Gibavičienė, Vytautas Batvinskas, Genovaitė Pečiulytė, Povilas Labukas, Jonas Nevulis

Dėkojame Alytaus rajono literatų klubo pirmininkei E. Krušinienei už pakvietimą dalyvauti renginyje ir Punsko valsčiaus viršaičiui Vytautui Liškauskui už transportą.

Kostas Leončikas, punskas.pl

Kosto Leončiko nuotraukos

Komentavimas negalimas.