Žiemos seniau

Sausis šiemet su speigu ir žema temperatūra, siekiančia net 20 laipsnių. „Seniai tep nebuvo, – sako vyresni žmonės. – Gerai, kad sniego ne per daug, alia kap šalcis yr, tai laikosi vis storėjancis ladas, nenuslaidza sniegas. O kap sniego yra, tai net rodos, kad ne tokias baisus ir šitas šalcis. Gi sniegas apsaugos mūs kvietkucų, javų šaknis nuo iššalimo. O va gerai, kap nėr vėjo, nor tankiai iš žiemių kap pradeda pūsc, tai cikrai rodos, kad dzvigubas šalcis… Nu alia raikia žiemos, tai mažu gerasnė ir vasara bus, be sausrų, o va dabar iššals negerovės.“

Jonas Ivoška, dabar gyvenantis su žmona Seinuose, o gimęs ir augęs Kreivėnuose, pasakoja: „Seniau tai žiemos – o tai buvo žiemos, kap taikėsi iki minus 35 laipsnių, stuboj viedri vanduoj užšalo, o tai buvo žiema. O dar tai cik juokas…

Seniau daug barščų, rūnkelių sodzino kožnas, bulvių, kručkų. Raikėj kur peržiem pralaikyc. Tai kap nukasa bulves, nuima rūnkelius, kručkus – dėj išsyk duobėn, iškaston kampi to lauko, ir uždeda šaudzinį stogelį, arba cik nedaug insikasa žamėn, supila bulves, an viršo apdeda šaudais ruginiais, paskui užpila sluoksniu žamių ir vė šaudais, žami apdeda, kad kapčus išait, tai tep ir vadzino kapčais. Turėj ir akmeninių sklepų, gerai obuolius pralaikyc buvo.

ziema-3

Žiemon malkavo – daugiausia šakas rinkosi, ba dlužicų raikėj in Anavų vežc, nulaisdzinėjom Giluišų miški. Rogiakelis vis geras, tai an rogių – an trogų, an pirmagalio krėslas, kad gerau arklius keravyc, medzų kambliai pirmagalin, o jau kitas galas su tais an šūčkų, viršūnė išsikišus toli už šūčkų. Rogėm gerai ir da neaukštai buvo inkelc. Pavožina kuolais medzo kamblį – vienų galų, ir nusduoda inkelc be drūngo, paskui cik instato drūngų ar kuolų kokį, kad atgal neišrituot inkelto medzo kamblys. Paskui vožina kitų medzo dalį an šūčkų (tai lyg rogių prailginimas). Medzus sutraukia arkliu vienon vieton, kur prie gerasnio išvažavimo iš miško.

Seniau visur daug arklių laikyta: po ketverto, šašeto. Arklius turėj gerau pašarc, kad būtų drūtesni prieg sunkesnio darbo. Išvis sanovėj arklių gerau žūrėj nei karvių, kur gerasnė pašartė – tai arkliam.

Po karo ir da ilgai vėliau raikėjo valdžon priduoc tokias normas gyvulienos, javų, bulvių. Mokyklų ir ligoninių statybom tepgi rinko. O žmonės neturėjo iš kur paimc, ba menki ūkiai ir be trąšų, tai menkas derlius, tode ėj miškan užsidzyrbc. Pas girinykų pulkas vyrų perdzien nulaidza nemažai medzų, o paskui juos turėj savo rogėm nuvežc tolimų kelių.

Seniau visadu buvo sniego, o kap kitap. O dabar pernai, užpernai kokios langvos žiemos. Ir girdėjos: „Ot tokia žiema, tai ne žiema, kokia ca žiema be sniego, be šalco? Va seniau tai buvo žiemos: nei kelio, nei takelio nemacyc, iki kraigo vėpūciniai sunešci sniego, kad ne vėjas, tai nebūt kalnų sniego, nei išbrisc, nei išvažuoc…“

1985, 1986 ir 1987 metai su dzidelėm  žiemom buvo, vėjuoci, šalci ir sniego daug.“

Spaudoje patariama žiemą apvynioti vaismedžių kamienus šiaudais. Kai daug sniego, obelys nukenčia nuo stirnų ir zuikių. O nuo šalčių gali sutrūkinėti kamienai. Vasarį dienos metu saulė juos įšildo, o naktį, kai pašąla – obelų kamienai trūkinėja. Reikia juos kalkinti, tai atmuša saulės spindulius. Šalčiai gerai – iššaldo bakterijas. Dėl vaismedžių genėjimo geriau palaukti pavasario ir užpurkšti dažais žaizdas.

Genutė Pakutkienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.