„Vaikai tapo situacijos įkaitais“

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos išreikalautos, švietimo ir mokslo ministro palaimintos „nuolaidos“ lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikysiantiems tautinių mažumų atstovams privertė už galvų griebtis lituanistų bendruomenę.

Pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį teks „sulipdyti“ iš ne mažiau kaip 400 žodžių.

Lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Per mokyklinį egzaminą vieniems užteks 250, kitiems – 350 žodžių.

Negana to, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų, nors tai vienintelis privalomas valstybinis egzaminas nusitaikiusiems į aukštąsias mokyklas. „Dėl vienų metų egzamino, juolab naujo egzamino, sušvelninimo Lietuvoje neatsitiks jokia tragedija“, – yra pareiškęs D. Pavalkis.

Tačiau žymūs mūsų šalies lituanistai ir pedagogai – lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona ir Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė – neslepia nusivylimo: sunkus lituanistų įdirbis kone nubrauktas, Lietuva šiemet turėjo istorinę galimybę leisti piliečiams laikyti bendrą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau džiaugsmas dėl to aptemo.

D. Eigminienės manymu, „vaikai tapo situacijos įkaitais“. Pasak V. Daujotytės, „tai smūgis mūsų demokratijai, moralinėms ir principinėms pozicijoms“. Visuomenės dėmesį prikaustęs siūlymu Vilniaus universitete įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą A. Smetona teigė neatmetantis galimybės jį įvesti ateityje. „Smūgis lietuvių kalbai ir kultūrai“. LIETUVOS ŽINIOS

Pagal ELTĄ

 

Komentavimas negalimas.