Užmiršti Punsko krašto knygnešiai: Kraužlytės ir Povilas Kupstas

Pradedame pasakojimą apie užmirštus ir mažai žinomus Punsko ir Seinų krašto knygnešius ir draudžiamosios spaudos platintojus.

 Sesės Kraužlytės – Vaitakiemio knygnešės

 Kraužliai tai viena seniausių mūsų krašte žinomų pavardžių. Ji užrašyta 1765 m. dokumente (Krawslis). Seses Kraužlytes nedaug kas šiandien prisimena. Apie jas neužsiminta ir Vaitakiemio kaimo monografijoje, kurią 2014 m. išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Kraužlytės yra paminėtos Vytauto Merkio knygoje „Knygnešys“ (t. 3) bei „Aušros“ puslapiuose („Nelegalioji spauda Suvalkijoje“, „Aušra“, 1983, nr. 2, p. 12). Ten rašoma: „Knygnešiams tekdavo pakęsti ir caro valdžios, ir vietinių reakcingų asmenų persekiojimą. Antai Vaitakiemio Kraužlytes 1906 m. policijai įskundė kažkoks kaimo gyventojas ir joms teko bėgti į Ameriką.“ Abejonių kelia data – 1906 m. Galimas daiktas, kad įsivėlė klaida. Spaudos draudimas atšauktas dvejais metais anksčiau – 1904 m.

Kraužlytės yra paminėtos ir knygoje „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ (Punsko „Aušros“ leidykla, 2017). Sesių biogramos sudarytojas Benjaminas Kaluškevičius rašo: „Seserys. Liet. spaudos joms atnešdavo Vincas Markevičius. Policijai įskundė Kampuočių k. (Punsko vlsč.) valstietis Žilinskas, kad iš Mažosios Lietuvos seserys parsigabenančios liet. spaudos, paveikslėlių, škaplierių. Kunigas per pamokslą jas labai sugėdino. Bijodamos policijos persekiojimo išvyko į Ameriką.“

 Povilas Kupstas – Punsko knygnešys

 Tai vienas labiau žinomų iš užmirštų mūsų krašto knygnešių. Povilą Kupstą punskiečiai vadindavo Kupsteliu. Jis gimė apie 1860 m. Berezninkuose netoli Sangrūdos.

P. Kupsto kapas

P. Kupsto kapas

Kupsto tėvai buvo mažažemiai valstiečiai. Tėvas mirė anksti. Povilas daug metų tarnavo pas ūkininkus bernu. Pats išmoko lietuviškai skaityti. Punsko klebono kun. Simono Norkaus paskatintas, pradėjo platinti lietuviškas maldaknyges. Dėl draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo jam grėsė areštas, todėl jis, ilgai nedvejodamas, pabėgo į Ameriką. Ten dirbo anglių kasyklose. Buvo įstojęs į vienuolyną, bet apsigalvojo ir išėjo iš jo. Vėliau įsidarbino kun. A. Miluko spaustuvėje. Milukas jaunystėje mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios buvo išmestas už draudžiamųjų lietuviškų knygų platinimą. Kupstas Miluko spaustuvėje išmoko knygrišystės amato.

Į Punską knygnešys sugrįžo XIX amžiaus pabaigoje (apie 1898 m.). Čia jis įsteigė devocionalijų parduotuvėlę. Tai buvo gera priedanga lietuviškai spaudai platinti. Kupstas knygas pirkdavo iš Kalvarijos knygnešės Agotos Zigmantaitės. Jas platindavo Punske (savo parduotuvėlėje), nunešdavo ir į apylinkės kaimus. Iš karto po spaudos atgavimo 1904 m. jis Punske įsteigė knygyną. Šis knygynas buvo įrengtas mediniame namelyje Punsko bažnyčios šventoriuje. Gaila, kad šio namelio mums nepavyko išsaugoti. Jis dar prieš keliasdešimt metų stovėjo šalia bažnyčios. Savo palikimą – apie tūkstantį knygų – Kupstas dovanojo Marijampolės gimnazijai.

Pirmojo pasaulinio karo metu Povilas Kupstas slaptai mokė lietuvių vaikus. Karui pasibaigus aktyviai dalyvavo lietuvių veikloje kuriant Punske lietuvišką valsčių. Kai lietuvių valdžia buvo priversta pasitraukti į Radiškę, o vėliau į Sangrūdą, Kupstas išėjo su ja. Apsigyveno Sangrūdoje, o vėliau Radiškėje.

Apie knygnešį Povilą Kupstą yra daug literatūros. Apie jį rašė Jolanta Dapkevičiūtė („Knyga Seinų–Punsko krašto lietuvių kultūroje (iki 1939 m.)“, Punskas, 1996, p. 32), Vytautas Merkys („Knygnešys“, t. 2, 3), Lenkijos lietuvių žurnalas „Aušra“ (K. Kraužlienė, R. Vitkauskas, „Aušra“, 1978, nr. 3), V. Mingėla („Kun. Antanas Milukas. Jo gyvenimas ir darbai“, Detroitas, 1962, p. 216), J. Petrauskas („Knygnešys Povilas Kupstas“, „Voruta“, 1993, bal. 22–28, nr. 16, p. 2). Povilas Kupstas yra minimas Antano Sendos knygoje „Sendų giminės istorija“ (Čikaga, 1995, p. 103–106) ir rašytojo Justino Sajausko apsakyme „Kai Punske skambina varpai“. Nemažai informacijos apie knygnešį pateikia Benjaminas Kaluškevičius knygoje „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ (Punsko „Aušros“ leidykla, 2017 m.).

Povilas Kupstas mirė 1940 m. Naujojoje Radiškėje. Palaidotas Sangrūdos kapinėse. Užrašas ant antkapinio paminklo:

POVILAS KUPSTAS

PUNSKO-SANGRŪDOS

KNYGNEŠYS

ROŽĖ MELEŠKAITĖ.

Jono Basanavičiaus gimtinėje esančio Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno Knygnešių giraitėje yra jam pasodintas vardinis ąžuoliukas. Eilė 5, nr. 1.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Nuotraukos iš knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“

 

Komentavimas negalimas.