Užmiršti Punsko krašto knygnešiai: J. Durtonas ir V. Kaminskas

Tęsiame pasakojimą apie užmirštus Punsko ir Seinų krašto knygnešius ir draudžiamosios spaudos platintojus.

Jonas Juozas Durtonas – Kreivėnų kaimo knygnešys 

 Durtonas_kapas_55Šiandien Kreivėnų kaimo gyventojai gerai žino knygnešį Povilą Matulevičių. Jie net du paminklus yra jam pastatę. Apie kitą Kreivėnų kaimo knygnešį Durtoną mažai kas žino.

Jonas buvo Martyno Durtono sūnus. Gimė apie 1879 m. Kreivėnuose, šalia Punsko. Atrodo, daugiausia jis bendradarbiavo su knygneše Magdalena Radzevičiūte. Lietuviškos draudžiamosios spaudos parsinešdavo iš Mažosios Lietuvos. Ją platino Punsko krašte. Knygų slėptuvę turėjo įrengęs Kybartuose pas Jankauską. Ten palikdavo dalį perneštų per sieną knygų. Vėliau knygas pats parsigabendavo į Punską arba pasamdydavo vietinius platintojus.

Apie šį knygnešį daugiausia žinome iš Petronėlės Durtonaitės-Jakimavičienės pasakojimų. Jos prisiminimus užrašė rašytojas Justinas Sajauskas. Joną Durtoną „Aušroje“ taip mini Juozas Vaina: „Tokiai padėčiai esant, Punsko Lipskas ir Durtonas, gyvenę miestelio pakraščiuose, sugrįžę iš prūsų pargabentą literatūrą rūšiuodavę prie uždangstytų langų, kad ne tiktai žandarai, bet ir kaimynai ko nors įtartino nepamatytų.“ („Paminklai ir tie dvilypiai“, „Aušra“, 1980, nr. 4.)

Jonas Juozas Durtonas mirė 1956 m. Ožkiniuose. Punsko kapinėse prie jo kapo yra antkapinis paminklas-stogastulpis.

 Vincas Kaminskas – Kampuočių knygnešys

 Kampuočių kaime prie Pečiulių sodybos, šalia Kovo 11-osios paminklo, stovi prieš 9-erius metus pastatytas ąžuolinis stogastulpis, skirtas Kampuočių kaimo knygnešiui Vincui Kaminskui. Jo autorius drožėjas Matulevičius iš Lietuvos.

KAMINSKAS-VINCAS_antkapio-lentaP_55Vincas Kaminskas gimė 1863 m. Kampuočiuose. Dabar šiuose namuose gyvena Pečiuliai. Juozas Pečiulis, duodamas interviu Laimai Jancaitei, kalbėjo: „Norėjosi kaip nors įamžinti šio šviesaus žmogaus atminimą. Jonas Juravičius iš Miroslavo atsivežė drožėją, kuris padirbo knygnešį vaizduojančią skulptūrą. Ją pastatėme prie mūsų sodybos. Čia buvo Kaminsko namai, čia jis gimė ir praleido visą gyvenimą. Jis mano tėveliui paliko 9 ha žemės.“

Iš rašytinių šaltinių žinome, kad Vincas Kaminskas bendravo su knygnešiais Vincu Markevičiumi ir Juozu Kancleriu. Jie aprūpindavo jį draudžiamąja lietuviška spauda ir knygomis. Būdavę, kad ir jis pats parsigabendavo knygų iš Mažosios Lietuvos. Knygas platino aplinkiniuose kaimuose, nunešdavo į Punską. Šiame darbe jam padėdavo namiškiai. Įkliuvo tik kartą, kai 1900 m. lapkričio 11 d. Punske policininkas atėmė iš jo maldaknygę („Aukso altorių“).

Knygnešį V. Kaminską yra paminėjęs V. Merkys savo knygoje „Knygnešys“ (t. 3) bei Juozas Vaina („Paminklai ir tie dvilypiai“, „Aušra“, 1980, nr. 4.)

Vincas Kaminskas mirė 1953 m. Palaidotas Punsko kapinėse šalia koplyčios. Antkapinio paminklo užrašas:

VINCAS KAMINSKAS

1863–1953

KNYGNEŠYS

KAMPUOČIŲ KAIMO.

Nuotraukos iš knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“

Sigitas Birgelis,  punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.