Užmirštas knygnešys kun. Leonas Silvestras Leonavičius

Iš ciklo: Užmiršti knygnešiai. Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai

Knygnešys kun. Leonas Silvestras Leonavičius gimė 1843 m. gruodžio 16 d. valstiečių šeimoje Leskavos kaime, 5 km į pietryčius nuo Skriaudžių. Leskavos gyventojai šio kunigo pavardės nei jo nuopelnų šiandien jau nebeprisimena.

Apie kun. L. S. Leonavičių yra rašę: V. Biržiška, K. Grinius, A. Katilius, P. Leonas, J. Totoraitis ir kt.

Nežinia, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl Leono tėvai persikėlė į Smalėnus. Čia jaunas  Leonas mokėsi keturklasėje mokykloje. 1864 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Kunigu buvo įšventintas 1869 m. vyskupo M. Valančiaus Kaune.

leonaviciusPo šventinimų jaunas kunigas paskirtas Veisiejų parapijos vikaru. Veisiejuose su klebonu Kazimieru Sakavičiumi pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, įvedė lietuviškus poterius ir giedojimus. Čia jis įsijungė į knygnešystės veiklą. Draudžiamosios lietuviškos spaudos gaudavo iš kun. M. Sederevičiaus. Savo parapijoje daugiausia platino lietuviškas maldaknyges ir kitas religines knygas. Antai 150 egz. kun. M. Brundzos elementorių („Lamentorius lietuwiszkas diel mažu wajku“) kunigas išdalijo dykai savo parapijiečiams.

Vėliau kun. Leonas buvo Vilkaviškio, Kudirkos Naumiesčio ir Šunskų parapijų vikaras. Dirbant Kudirkos Naumiestyje jam talkino knygnešė Tomašauskienė, kuri iš Mažosios Lietuvos pargabendavo draudžiamosios lietuviškos spaudos, knygų ir maldaknygių. Žinome, kad ir pats kun. Leonavičius iš Mažosios Lietuvos parsiveždavo lietuviškų maldaknygių, kurias dalindavo savo parapijos žmonėms.

1876 m. kun. L. S. Leonavičius buvo perkeltas į Vygrius. Čia patarnavo tikintiesiems 4-erius metus. Nedaug ką žinome apie šį jo gyvenimo laikotarpį. 1880 m. jis perėjo dirbti vikaru į Metelius. Čia Varšuvos generalgubernatoriaus buvo nubaustas 50 rb bauda už tai, kad be caro valdžios sutikimo ne savo parapijoje laikydavo šv. Mišias.

1883–1884 m. kunigas Leonas dirbo Augustavo dekanate, kur Hožos parapijoje ėjo administratoriaus pareigas. 1884 m. už patarnavimą buvusiems unitams Varšuvos generalgubernatorius įsakė ištremti jį iš šios parapijos ir nubausti 150 rb bauda. Kunigas, nepaisydamas caro valdžios persekiojimų ir baudų, ir toliau kišosi į stačiatikybės reikalus. 1885 m. Varšuvos generalgubernatorius vėl jį nubaudė 150 rb bauda.

1885–1896 m. kun. Leonas buvo Pajevonio bei Aukštosios Panemunės parapijų vikaras. Kunigaudamas Pajevonyje, organizavo lietuviškos spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos. Spaudos jis gaudavo iš Bitėnuose gyvenusio ir veikusio M. Jankaus. Draudžiamosios lietuviškos spaudos ir knygų kunigas parsiveždavo neva lankydamas pasieny ligonį. Spaudą slėpdavo prie klebonijos esančioje koplytėlėje. Daug spaudos ir knygų siųsdavo paštu. Knygnešystės darbuose jam talkino Petras Mikolainis, Elzė Geležiūnienė bei Pajevonio parapijos patarnautojai. Buvo įskųstas žandarams nežinomų asmenų. Per kratą nieko nerasta.

Aukštosios Panemunės parapijoje kunigas ir toliau platino lietuvišką spaudą. Jam maldaknygių ir kitų religinių knygų atsiųsdavo knygnešys A. Baltrušaitis. Į Aukštąją Panemunę spaudos atveždavo Pajevonio parapijos gyventojai bei Kybartuose akcizo valdininku tarnavęs jo brolis Jonas.

1896 m. kunigas buvo perkeltas į Balbieriškį. Nuo 1906 m. jis ėjo šios parapijos klebono pareigas.

Iš Balbieriškio 1906 m. kun. Leonas paskirtas į Lukšių parapiją. Čia jis nelegaliai rinko aukas. Už tai Suvalkų apygardos teismas nubaudė jį 5 rb bauda.

Kun. L. S. Leonavičius visą gyvenimą platino lietuviškas knygas ir spaudą, savo lėšomis rėmė „Varpą“, „Šviesą“, „Ūkininką“. 1890 m. dalyvavo varpininkų suvažiavime Stebuliškėse.

Mirė 1917 m. vasario 18 d. Lukšiuose šalia Šakių.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Nuotrauka iš knygos „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“

Komentavimas negalimas.