Užgavėnės

 Šalta žiema, šalin eik, o pavasari – ateik! 

Užgavėnės – tai sena visose Europos šalyse žinoma šventė. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda gavėnia.

uzgavenes-p

Mūsų dienomis Užgavėnės – tai linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė.  Žinoma, naivu būtų žiemą varyti apeigomis, nes ji savaime praeina. Baltų kultūros tyrinėtojas, vienas iš etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Lietuvoje, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas Užgavėnių apeigose įžvelgia kosmogoninės pasaulio tvarkos atkūrimo atgarsių. Pasak jo, „seniau tokiomis apeigomis buvo siekiama sunaikinti grėsmingą chtoniškos prigimties būtybę tam, kad jos sugadinta ir pašlijusi kosminė darna būtų vėl atkurta iš jos pačios sudedamųjų dalių. Tai galėjo būti bendra mūsų protėvių indoeuropiečių šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui, siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias perkeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje“.

Sakydavo, kad jei per Užgavėnes sėdėsi namie, pasėliai menki užaugs. Manyta, kad Užgavėnių dieną negalima verpti, nes tais metais būsią prasti linai. Jei verpsi, vėjas stogus draskys, mėsa ir lašiniai kirmys. Jeigu negersi tą dieną vandens, visus metus netroškins. Jeigu velėsi drabužius, linai gerai augs.

Per Užgavėnes žmonės buvo linksmi, krėtė visokias išdaigas. Iš vieno kaimo į kitą vaikščiojo persirengėliai. Moterys persirengia vyrais, vyrai — moterimis. Dažniausiai persirengdavo žydais, čigonais, ubagais. Persirengėliai dėdavosi kuo baisesnes kaukes iš medžio, tošies, popieriaus, avikailio. Daug pokštų prikrėsdavo „velnias“, kuris dažnai būdavo persirengėlių vadas. Jei tik persirengėlių neįsileidžia į vidų, „velnias“ užšoka ant stogo ir užkemša kaminą. 

Per Užgavėnes visada deginama Morė (buvo manoma, kad ji yra augmenijos gyvybinių jėgų įsikūnijimas, žiemos-mirties demonas), vykdavo Lašininio ir Kanapinio kova.

Punsko ir Seinų krašte Užgavėnių tradicija nyksta, o į jų vietą skverbiasi lenkiškas Riebusis ketvirtadienis.

punskas.pl

Komentavimas negalimas.