Ūkio naujienų apžvalga

STATYBA

Klaipėdos simboliu laikomą „Meridianą“ ėmęsi gelbėti uostamiesčio verslininkai net neįsivaizdavo, su kokiu iššūkiu jiems teks susidurti. Nors padaryta tik apie 30 proc. darbų, jau dabar aišku, kad burlaivio atstatymas kainuos mažiausiai trigubai daugiau, nei planuota, ir ši suma viršys 7 mln. litų. „Kas dieną – naujiena. Pasikartosiu, tačiau pradėdami tikrai negalvojome, kad „Meridianas“ bus tokios prastos būklės – stipriai pažeistas puvėsio ir užkrėstas grybu. Jo korpusą teko nuardyti žemiau vaterlinijos. Nuo laivo kylio liko tik kiek daugiau nei metras medienos. Burlaivio remontą reikėjo pradėti mažiausiai prieš penkerius metus“, – vakar paklaustas, kaip sekasi naujam gyvenimui prikelti „Meridianą“, sakė jį į savo rankas kartu su žinomu uostamiesčio verslininku Aidu Kaveckiu perėmęs Aloyzas Kuzmarskis.

Jo teigimu, burlaivio atstatymo darbai AB „Klaipėdos laivų remontas“ vyksta labai aktyviai. Iš viso dviem pamainomis, net ir naktį, darbuojasi apie 30 žmonių. „Šiuo metu darbai tik vyksta, tad konkrečios kainos negalime įvardyti. Bet manau, kad šešių ar net septynių milijonų litų suma bus viršyta. Ir gal net smarkiai. Ar nesigailiu, ėmęsis gelbėti „Meridianą“? Ir taip, ir ne. Bet kokiu atveju tai tikrai iššūkis. Labiausiai norėčiau pasidžiaugti klaipėdiečiais ir ne tik, su kuriais bendraujame ir kurie puikiai supranta, ką mes darome ir kaip tai svarbu miestui. Jų supratimas ir geranoriškumas mums suteikia stiprybės“, – patikino A. Kuzmarskis. „Meridiano“ atgimimui poros milijonų neužteks“. RESPUBLIKA

Klaipėdos valdžios kova su Melnragėje dangoraižį norinčiu statyti verslininku, matyt, truks dar ilgai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo ištirti, ar miesto valdžios patvirtinti planavimo dokumentai leidžia pajūryje atsirasti tokiam objektui. Uostamiesčio vadovai šį teismo sprendimą laiko maža savo pergale, o dangoraižį norintis statyti Saulius Trečekauskas vėl kartoja, kad tai tėra tik keleto politikų noras keršyti už tai, kad negavo pinigų. Nuo 2005-ųjų besitęsianti istorija teismus pasiekė 2011-ųjų lapkritį, ir tęsiasi iki šiol. Savivaldybė buvo kreipusis į daugybę institucijų, ir kai jos neįžvelgė jokių prieštaravimų, liko tik teismas. „Pastarojo sprendimas rodo, kad mūsų abejonės buvo pagrįstos – bus aiškinamasi dėl specialiojo aukštuminių pastatų plano, bendrojo plano sprendinių, liečiančių šią teritoriją, teisėtumo. Tai naudinga dar ir dėl to, kad pagaliau bus atsakyta, ar gali Melnragėje kilti aukštybiniai pastatai, ar ne“, – sakė – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Tuo tarpu Sauliaus Trečekausko tikinimu, „šioje istorijoje viskas aišku jau seniai, kai man buvo pasakyta – arba mokėk, arba tavo planas bus panaikintas bet kokiomis priemonėmis“. „Kažin ar dar įmanoma ką nors padaryti šioje šalyje, kad mes gyventume jei ne geriau, tai bent ne blogiau? Investuotojas, kuris pasitraukė dėl visos šios košės, buvo tiesiog pakraupęs. Jau buvo sutarta su vienu žymiausių pasaulyje architektu iš Ispanijos, tai būtų buvęs objektas, padaręs Klaipėdą išskirtiniu miestu“, – sakė verslininkas. Pasak S. Trečekausko, „pritrenkia kvailumas, kai norima neleisti vien tik vardan noro neleisti, nepateikiama jokių kitų argumentų, nors savivaldybė dalyvavo visose planavimo stadijose – išdavė sąlygas, derino ir taip toliau…“ „Melnragės dangoraižio istorija: dar vienas teismas“. VAKARŲ EKSPRESAS

FINANSAI

Kas tie laimingieji, kuriems iš Ūkio banko pavyko išnešti sveiką kailį? Tuo domisi Seimo nariai, gavę slaptos informacijos apie Vladimiro Romanovo kišenėje laikytus valdiškus pinigus. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetui atskleidė informaciją apie žlugusiame banke įšaldytų valstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų pinigus. Paaiškėjo, kad Ūkio banke liko ne 150 mln. litų valstybei priklausančių lėšų, kaip buvo skelbta iš pradžių, o 80 milijonų. Tačiau politikus sudomino žinia, kad pinigų judėjimas iš rizikingo banko galėjo vykti jau jo inspektavimo metu. Jis buvo baigtas vasario 1-ąją. Netrukus po to Lietuvos bankas priėmė sprendimą laikinai apriboti prieštaringam verslininkui V. Romanovui priklausiusio Ūkio banko veiklą, o vėliau nuspręsta jį pertvarkyti.

Seimo komiteto vadovo Broniaus Bradausko pripažinimu, ypač pasisekė kai kurioms Susisiekimo ministerijai priklausiusioms įmonėms. Ūkio banke milijonus litų laikiusios bendrovės staiga ištuštino sąskaitas. Vienoje jų liko tik 22 litai… Ūkio banko inspektavimo metu atliktos sėkmingos įmonių operacijos metė įtarimų šešėlį ant Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus. Jo žmona Edita Karpavičienė – Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkė. Seimo komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas patvirtino, kad bus bandoma iš Lietuvos banko gauti kuo daugiau informacijos apie valstybės lėšų judėjimą Ūkio banke. „Banko paslaptys: įšalę ir išgelbėti milijonai“. LIETUVOS RYTAS

Ketvirtadienį vykusiame Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdyje balsų dauguma buvo priimtas 2013 metų biudžeto planas. Šiemet į rajono biudžetą numatyta surinkti 89 mln. litų, dar 2 mln. teks skolintis. Šiaulių rajono savivaldybė yra numačiusi, kad didžiausią dalį sudarys dotacijos iš valstybės biudžeto – 46,5 mln. litų, šiek tiek mažesnę – 40, 3 mln. litų, mokesčių mokėtojų pinigai, dar 2 mln. litų – kitos pajamos. Tačiau ne visiems toks biudžeto planas atrodo priimtinas. Tarybos nario Vidmanto Šulčiaus teigimu, rajone padėtis smarkiai blogėja, o lėšų problemoms spręsti biudžete nenumatyta. Tarybos narys Alfredas Jonuška ragino kolegas 2013 metų biudžetą dar kartą persvarstyti atskiruose komitetuose. Pasak jo, „savivaldybės kadencijos programoje žodis „skatinsime“ minimas 19 kartų, žodis „užtikrinsime“ – 13, „paremsime“ – 12 kartų, praktiškai visi programos punktai tokiais žodžiais paremti“. Tačiau Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo teigimu, norai yra geri, tačiau Savivaldybės gaunamos pajamos turi atitikti išlaidas. „Šiaulių rajono biudžetas sulaukė kritikos“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS

ŽEMĖ

Sostinės meras Artūras Zuokas padidino nenaudojamos žemės mokestį iki 3 proc. Tiesa, šie mokesčiai nei valstybei, nei savivaldybėms negalios, nes įstatymas nenumato tokios galimybės ją apmokestinti. 2011 metų pabaigoje Seimas pritarė žemės mokesčio pakeitimams, kurie numato, kad savivaldybės pačios tvirtina žemės mokesčio tarifus. Anksčiau galiojęs didžiausias 1,5 proc. tarifas dabar savivaldybių iniciatyva gali mažėti iki 0,01 proc. arba didėti net iki 4 proc. Vilniaus miesto taryba patvirtino, kokius žemės mokesčius jo savininkai privalės mokėti kitąmet. Pagal tarybos sprendimą mokesčio tarifas svyruos nuo 0,3 iki 3 proc. Iki šiol įstatyme buvo numatytas 1,5 proc. mokesčio tarifas nuo nominalios indeksuotos žemės vertės, naujajame įstatyme nustatyta mokesčio tarifo riba – iki 3 proc., mokestį skaičiuojant nuo rinkos vertės, kuri yra gerokai didesnė nei pirmoji. Žmonės pasipiktinę, mat ne tik sostinės, bet ir kitų miestų savivaldybės pačios privalėtų pirmiausia susitvarkyti su savo turtu. Pavyzdžiui, Vilniuje jau ne vienus metus stovi Nacionalinio stadiono griaučiai, yra daugybė savivaldybei priklausančių, bet nenaudojamų, apleistų statinių.

Šiuo atveju sostinės merui A. Zuokui ramu, mat tokie apmokestinimai pastariesiems negalioja. „Įstatymas nenumato papildomais mokesčiais apmokestinti žemę, kuri priklauso valstybei arba savivaldybei. Įstatyme tokios galimybės nėra“, – patvirtino A. Zuokas. Jo tikinimu, didžiausias nenaudojamos žemės mokestis bus taikomas tik tiems, kurie žeme nesinaudoja specialiai. „Tvarkoje aiškiai numatyta ir mes vertiname, kai žemės ar turto savininkas atlieka aktyvius veiksmus, detalaus plano procedūras, keičia žemės paskirtį ar atlieka projektavimo darbus, tai tokiu atveju tokio dydžio mokestis nebūtų taikomas“, – aiškino A. Zuokas. „Tas didysis mokestis galioja tik tuo atveju, kai matome, jog žmonės piktnaudžiauja įstatymo galimybėmis ir nesirūpina savo turtu, o jeigu asmenys siekia ir daro detaliuosius planus ar rengia projektus, jie mokės mažesnį mokestį“, – prižadėjo A. Zuokas. „Nenaudoji žemės- mokėk arba parduok A. Zuokui“. VAKARO ŽINIOS

Eltos redaktorė Zinaida Gulbinaitė

 

 

Komentavimas negalimas.