Ūkio naujienų apžvalga

Po Užgavėnių garsiai iš kiemo varyta žiema jau baigiasi, tačiau rūpestingi šeimininkai jau ruošiasi kitai, važiuoja į mišką malkauti, kad šlapios malkos spėtų išdžiūti iki naujo kūrenimo sezono. Ar šis kuras yra įperkamas kiekvienam, ar malkos šiemet brango? Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga teigia, kad malkų kaina šiemet turi tendenciją mažėti. G.Visalga teigia, kad dauguma gyventojų nori pigiausios malkinės medienos, todėl prašo girininkų leisti patiems kirsti mišką malkoms. „Girininkams sakau, kad nė vienas, atėjęs į girininkiją paprašyti malkų, neturi būti išvarytas. Girininkai negali sakyti, kad neturi ką duoti kirsti. Žmonės malkas renka iš valksnų, biržių, pagriovių. Žemėtos netinka katilinėms, o gyventojai tokias paima, parsivežę susipjauna ir džiaugiasi pigiai prisimalkavę“, – tvirtina Biržų urėdas R.Gaudiešius. RESPUBLIKA

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.“ Sausį net 13 dienų oro tarša kietosiomis (KD) dalelėmis viršijo leistinas normas. Sausį buvo atvejų, kai antroje dienos pusėje fiksuota net šešis kartus didesnė nei leistina KD tarša. Aplinkosaugininkas pabrėžė, jog skatinimas naudoti biomasę šildymui – ne vien gėris. Individualūs namai, nors gali naudoti šildymui dujas, jų nebejungia. Kūrena medieną ar jos atliekas. Saulę dengia teršalai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Cigaretės įklampina net turtuolius. Nors L.Lubienė nenorėjo atskleisti, kur ir kada pirko cigaretes, neatmestina, jog ji pasinaudojo galimybe pigesnių rūkalų įsigyti oro uoste veikiančioje neapmuitintų prekių parduotuvėje. Buvusiam šalies premjerui A.Kubiliui reikėtų rimtai susimąstyti, ką jis pridarė per ketverius valdymo metus, jeigu net turtingiausi Lietuvos žmonės neatsispiria tokioms pagundoms. Juolab kad pagrindinė „Achemos grupės“ savininkė L.Lubienė – ne vienintelis garsus žmogus, suklupęs dėl rūkalų. LIETUVOS RYTAS

FINANSAI

Šaltinių teigimu, V.Vasiliauskas atskleidė, kad buvo siekiama padidinti Ūkio banko turto vertę įkeičiant V.Romanovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Maskvoje. Tuo rūpinosi viena garsi šalies advokatų kontora. Kauniečiui verslininkui priklausantis biurų pastatas Rusijos sostinės centre esą buvo įvertintas 200 mln. litų, bet netikėtai atsirado ir daugiau pretendentų į šį turtą. Dėl V.Romanovo verslo partnerių pretenzijų planuota operacija sužlugo. Bet spėjama, kad ir pats bankininkas išsigando galįs prarasti vertingą turtą. „Lietuvos bankas nemoka tvarkytis su komercinių bankų problemomis“, – tai vakar išrėžė Vartotojų teisių gynimo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. LIETUVOS RYTAS

Indėlininkai Ūkio banke laiko maždaug 2,6 mlrd. litų. Tačiau Lietuvos banko vadovas vakar nenoriai kalbėjo apie valstybės draustų indėlių grąžinimą jų turėtojams. Jis aiškino, kad apie tai kalbėti kol kas dar per anksti, nes nėra draudžiamojo įvykio. V.Vasiliauskas taip pat neatskleidė, kiek lėšų yra Indėlių draudimo fonde: „Tai daugiau finansinės inžinerijos dalykai – už Indėlių draudimo fondo stovi valstybė, daugiau tai yra pinigų srautų sureguliavimo klausimai. Čia tikrai nėra problemos dėl piniginių lėšų turėjimo fonde.“ Bet B.Bradauskas įsitikinęs, kad fonde pinigų nėra: „Jūs ir patys gerai žinote, kad garantiniame fonde pučia vėjai.“ LIETUVOS RYTAS

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, paklaustas, kodėl eiliniai bankų klientai nėra apsaugoti nuo tokių sukrėtimų, kurie atsitiko su „Snoro“ ar Ūkio banku, „Respublikai“ sakė, kad yra valstybių, kur valdžia kitaip elgiasi kilus įtarimams dėl kredito įstaigos veiklos. Esą civilizuotose šalyse įtartino banko veikla įprastai yra sustabdoma savaitgaliui, atliekamas skubus jo finansinės būklės patikrinimas, o pirmadienį klientai vėl gali laisvai naudotis savo pinigais, sąskaitomis. „Tačiau tokie metodai yra tik brandžių ekonomikų bruožas, o aš nežinau pereinamosios ekonomikos valstybių, kur ši problema būtų taip suvaldyta“, – sakė S.Kropas. RESPUBLIKA

Vakar Šiaulių bankas pareiškė esąs pasirengęs pradėti derybas su Lietuvos banku dėl Ūkio banko bankinės veiklos Lietuvoje perėmimo. Tokiu būdu esą būtų greitai atnaujinta Ūkio banko veikla, išlaikytas finansų sistemos stabilumas. „Šiaulių bankas yra finansiškai stiprus tokiam žingsniui ir turi skaidrią akcininkų struktūrą“, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda. Pasak jo, ketinimus perimti Ūkio banką remia ir didžiausias Šiaulių banko akcininkas – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). VAKARO ŽINIOS

Gelbėjimosi ratą metė Šiaulių bankas. Vakar vakare Šiaulių bankas pasirašė ketinimų protokolą pradėti derybas dėl galimo Ūkio banko turto bei įsipareigojimų perdavimo Šiaulių bankui. Ketinimų protokolas pasirašytas su Ūkio banku, atstovaujamu Lietuvos banko paskirto laikinojo administratoriaus Adomo Ąžuolo Audicko. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Kodėl Šiaulių bankas sukruto kuo greičiau įsigyti Ūkio banką, kurį Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas laiko blogu ir rizikingu? Apie tai „Respublika“ vakar kalbėjosi su Šiaulių banko valdybos pirmininku ir vienu iš jo akcininkų Algirdu Butkumi. Kas atsitiks, jeigu Šiaulių banko idėja bus atmesta? “ Mums nieko neatsitiks, o kas atsitiks su Ūkio banku, mums neįdomu. Aš tik žinau, kas bus su žmonėmis. Juos tampys du tris mėnesius, kol kažką kažkur išmokės.Kas bus su pačiu banku? Jo žmonės tiesiog neteks darbo, kaip atsitiko „Snore“, ir tiek. Įsigiję Ūkio banką mes bent didžiąją jų dalį įdarbintume.“,- sakė vienas iš jo akcininkų A.Butkus. RESPUBLIKA

Neaudituotais duomenimis, 2012 m. Šiaulių banko turtas siekė 2,93 mlrd. litų, banko kapitalas sudarė daugiau kaip 318 mln. litų. Per praeitus metus bankas uždirbo 14,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Šiaulių bankas turi 55 skyrius, kurie veikia visoje Lietuvoje. Didžiausią Šiaulių banko akcininką ERPB valdo 63 valstybės, Europos Sąjunga ir Europos investicijų bankas. VAKARO ŽINIOS

ĮMONĖS

Danų kiaulės šantažuoja valdžią. „Saerimner“ kiaulininkai, neseniai pralaimėję bylą prieš jų fermos skleidžiamos smarvės neapsikentusius gyventojus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), nevykdo neskundžiamo teismo sprendimo nutraukti veiklą Jusevičiuose (Kalvarijos sav.). Negana to, gelbėti nuo uždarymo 8 metus neteisėtai veikusią fermą bandoma šantažuojant net šalies vadovus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir keletas ministrų sulaukė graudaus Jusevičių fermos darbuotojų laiško, kuriame „Saerimner“ vaizduojama kaip vienintelė jų šeimų maitintoja ir didžiausia geradarė. Fermų darbuotojų pasirašytame rašte apmaudas liejamas ant žmonių, išdrįsusių teismuose kovoti su visagalių užsienio investuotojų, nesilaikančių Lietuvos įstatymų, savivale. RESPUBLIKA

RŪPYBA

Netolerancija besiskundžiantys Vilniaus Kirtimų taboro čigonai kasmet savivaldybei kainuoja apie milijoną litų. Tokia suma čigonams sumokama įvairiausiomis pašalpomis. Narkotikų prekybos lizdu pramintame Vilniaus čigonų tabore gyvena beveik 500 čigonų. 300 taboro gyventojų mokomos socialinės pašalpos, 38 – šalpos išmokos. 68 šeimoms skirtos išmokos vaikams. 53 šeimos gauna paramą maisto produktais, 105 asmenys nemokamai gauna kietojo kuro. 77 mokyklinio amžiaus vaikai iš taboro nemokamai maitinami mokyklose. Nepaisant dosnių išmokų, savivaldybės išlaikytiniai be jokių skrupulų vagia elektrą. Skaičiuojama, kad per metus taboro gyventojai „tolerantiškai“ pavagia elektros už šimtus tūkstančių litų. RESPUBLIKA

STATYBA

S. Dariaus ir S. Girėno stadiono avarinės būklės apšvietimo bokštai iki šiol nesulaukė remonto, nors darbus planuota pradėti dar pernai. Kauno politikai, seniai žadėję gelbėti stadiono apšvietimo bokštus, jų remontui praėjusį spalį skyrė 263 tūkst. litų. Tačiau darbai dar neprasidėjo. „Bokštai netvarkomi“, -nedaugžodžiavo S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis. Jo teigimu, savivaldybė nespėjo suorganizuoti viešųjų pirkimų procedūros. „Mums garantavo, kad skirtos lėšos niekur nedings. Tačiau savivaldybė neįvardijo konkrečios datos, kada galime tikėtis remonto“, – apgailestavo centro vadovas. V. Snarskio žiniomis, savivaldybės skiriama suma stadionui turėtų padidėti iki 280 tūkst. litų, nes ketinama atseikėti papildomų lėšų techniniam projektui. KAUNO DIENA

Kauno savivaldybė, naujam Panemunės tiltui žadėjusi milijonus, pernai skyrė tik trupinius, tad tiltą rekonstruojanti bendrovė „Kauno tiltai“ ėmė naudoti savo lėšas. Susisiekimo ministras kauniečių ir tilto statytojų raminti neskuba. „Kauno tiltai“ neslepia, kad jei ir toliau negaus žadėtų pinigų, tilto rekonstrukcija užsitęs. Pagal sutartį, pasirašytą tarp savivaldybės ir „Kauno tiltų“, naujasis tiltas į Panemunę turėjo būti nutiestas 2014 metų rudenį. KAUNO DIENA

TRANSPORTAS

Ateinančią vasarą Vilniaus savivaldybė miestiečiams ir svečiams rengia „staigmeną“: nuo liepos 1 dienos visi vėžinsis tik viešuoju transportu. Maršrutinių taksi liks vienas kitas. Nors privačių vežėjų keleivių aptarnavimo kokybė toli gražu ne tobula, tačiau dėl to savivaldybė neįgyja teisės su privačiais vežėjais daryti ką nori. Tačiau ji mano kitaip. „Vakaro žinių“ kalbinti maršrutinių autobusiukų vairuotojai buvo nekalbūs. Buvo matyti, jog jie jaučiasi nepajėgūs papūsti prieš savivaldybės vėją. VAKARO ŽINIOS

Kodėl nuspręsta naikinti mikroautobusus? Todėl, kad tokiu būdu visi savo automobilių neturintys žmonės bus priversti važinėti visuomeniniu transportu – o tai garantuoja nuolatines įplaukas į savivaldybėms priklausančių susisiekimo įmonių sąskaitas. Kad keleiviams nepatogu – niekam neįdomu. Miestų valdžiai žmonių pasipiktinimas nesuprantamas – juk jie į gerai apmokamus darbus savivaldybėse visuomeniniu transportu, greičiausiai, nevažinėja. Kad šiuo sprendimu bus suduotas smūgis privačių vežėjų verslui ir keli šimtai žmonių liks be darbo – jiems irgi nerūpi. Juk darbo birža priima visus. VAKARO ŽINIOS

„Vienas iš mūsų asociacijos narių paklausė savivaldybės, kodėl ši nepalieka jokios alternatyvos. Atsakymas buvo toks: kuo greičiau keleiviai neturės alternatyvos, tuo greičiau jie pasirinks Vilniaus viešąjį transportą. 2015 metais yra numatytas naujų transporto priemonių įvedimo planas, anot savivaldybės, turėtų būti tramvajus. Mes sakome savivaldybei, kai bus dėliojami nauji maršrutai, tada mes ir pasitrauksime, bet ji skuba. O tai, kad savivaldybė pasirinko liepos 1-ąją šiai pertvarkai, tai tik dėl to, kad tokiu metu daug bus atostogaujančiųjų ir kils mažesnis visuomenės pasipiktinimas,“- sakė Saulius Matulionis,Vežėjų asociacijos prezidentas. VAKARO ŽINIOS

VERSLAS

14 priemonių. Tokio dydžio rinkodaros idėjų planą, kaip pritraukti turistų srautus į pajūrio regioną, sukūrė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ atstovai. „Mūsų regionas turi neįkainojamą turtą – pajūrį, traukiantį žmones iš įvairių kraštų ne tik vasarą, todėl būtina daug aktyviau plėtoti turizmo sektorių, siekiant gauti pajamų iš atvykstamojo ir vietos turizmo. Norint pasiekti šių tikslų reikalinga taikyti vieningą ir nuoseklią regiono rinkodarą“, – teigia LiMA Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Jonikas. Anot jo, darbinėse sesijose, kuriose dalyvavo ir regiono turizmo informacijos centrų atstovai, aptartas kiekvienas rinkodaros plano punktas, tad esą visos siūlomos priemonės yra išgrynintos ir realiai įgyvendinamos. VAKARŲ EKSPRESAS

Pagal ELTĄ

Komentavimas negalimas.