Tėvų ir vaikų karas

Pacituosiu maestro Virgilijaus Noreikos ir Luko atliekamo kūrinio žodžius: „Tik-tak, tik-tak, laikas greitai eina. Tuk-tuk, tuk-tuk, įleiskit naują į suaugusių pasaulį.“ Kartų konfliktas egzistuoja ir egzistavo. Kas tai yra? Šie du žodžiai viską paaiškina. Paprasčiausiai tai senosios ir naujosios kartų atstovų susidūrimas, kai nesutampa požiūriai, poelgiai. Vyresnieji turi užleisti savo vietą. Tokia gyvenimo logika. Vieni miršta tam, kad kiti gyventų. Kaip šarkos skrendam ten, kur blizga, užmiršdami mažus dalykus, kurie džiugina. Viskas, ką sukūrė žmogus, yra laikina. Laiko nesustabdysime ir negrąžinsime. Nesvarbu, ar tu turtingas, ar ne, ar gražus, ar ne – prieš jį visi esame lygūs, nes laikas visagalis. Galbūt ši mintis skamba baisiai, bet taip yra. Kartais tenka pasirinkti: „būti“ ar „turėti“. Anksčiau ar vėliau kiekvieno gyvenimo žvakė bus užpūsta.

Laikas nutraukia ryšį tarp kartų, nes metų skirtumas daug ką reiškia. Visuose žemės kampeliuose, visose kultūrose, religijose atsitrenksime į šį reiškinį kaip žiemą zylė į stiklą. Tai nesvetima visų epochų šeimos santykiams, politikai. Be skirtumų pasaulis būtų per paprastas, ramus, nuspėjamas, monotoniškas. Menininkai negalėtų tobulėti savo pasirinktose tapybos, literatūros srityse, nes žodis būtų pilkas, o įsitikinimai niekam neįdomūs.

kartu konfliktai

Turbūt visų laikų šedevras yra „Romeo ir Džiuljeta“. Čia pasakojama apie dviejų paauglių nelaimingą meilę. Vaikinas iš garsios Montekių šeimos, mergina – Kapulečių. Šeimos pagarsėjusios tarpusavio nesutarimais. Nuo senų laikų ginčijasi, žudo vieni kitus, o paskui keršija. Romanas apie laimę, meilę, kuriai kelią pastoja šeimų nesantaika. Įsisenėjęs kivirčas sunaikina visų gyvenimą ir priveda prie tragiškų pasekmių.

Tėvai arba seneliai bando įpiršti savo požiūrį, daryti įtaką sprendimams. Dažniausia jaunųjų reakcija – maištas. Šitaip praraja vis didėja, o užglaistyti tampa neįmanoma. Jauni ieško savo vietos žemėje, tikisi greito efekto – čia ir dabar. Dėl to, kad plauks nauja vaga, apsuks pasaulį 180° kampu, bus geriau, naujoviškiau. Senieji, nors protingi ir patyrę, turi užleisti savo vietą. Kiekviena karta turi savo laiką. Visi daro klaidų. Du kartus suklysime, trečią jau pagalvosime. Nereikia „nurašyti“ ankstesnių pasiekimų, nes dabartis turi savo pradžią praeityje. Kiekvienas taps istorija, nes nėra nepakeičiamų žmonių. Sakoma, gyvenimas tai laiko tarpsnis, kurio vieną dalį mums nuodija tėvai, o kitą – vaikai. Greičiausiai taip ir yra. Suaugusieji nepasitiki vaikais, juos kontroliuoja. Kiekvienas nori apsaugoti palikuonį nuo pasaulio blogybių. Taip popinamą atžalą pasmerkiam „išmirimui“ be ypatingo rūpesčio. Mat kiaušinis negali būti protingesnis už vištą.

Priėjau išvadą, kad kartų konfliktas buvo, yra ir bus. Kiekvienas turi savo prioritetus. Todėl: „Kas iš tavo teisybės, jei nedrįsi jos ginti, kas iš gyvenimo, jei gailiesi galėjęs gimti?“.

Birutė Sendaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.