Svečiai iš Jotvingių žemės

Viešiname Lietuvos mokslų akademijos parengtą informaciją apie Punsko „Aušros“ leidykloje leidžiamą istorijos paveldo metraštį „Terra Jatwezenorum“  bei jo pristatymą Vilniuje.

terraJat_1

Kovo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tęstinio tarpregioninio istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ pristatymas. Renginį organizavo trys LMA skyriai – Biologijos, medicinos ir geomokslų (BMGMS), Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSMS) ir skyrius „Mokslininkų rūmai“.

Renginyje įžangos žodį tarė LMA BMGMS pirmininkas Vaidutis Kučinskas. Pranešimą „Jotvingių genomo šaknų beieškant“ skaitė VU Medicinos fakulteto dr. Alina Urnikytė. Ji pristatė mokslinius rezultatus, parodančius, kad šiaurės žemaičių genų fonde vis dar pasireiškia kuršių genų fondo indėlis, o pietų aukštaičių genų fonde randama jotvingių genų fondo atspindžių, kas nulemia Lietuvos populiacijos genetinį unikalumą kitų Europos populiacijų atžvilgiu.

Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Vilija Ragaišienė, remdamasi 2014–2016 m. dialektologų atliktais Lenkijos lietuvių šnektų tyrimo duomenimis, perskaitė pranešimą „Lenkijos lietuvių šnektos: jų kaita ir išskirtinumas“. Pranešime daugiausia dėmesio skirta Punsko ir Seinų šnektų išskirtinėms ypatybėms ir kaitos reiškiniams aptarti. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad esminius Punsko ir Seinų šnektų pokyčius lemia istorinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkybės.

„Terra Jatwezenorum“ / „Jotvingių kraštas“ – turinio ir paskirties požymiu unikalus leidinys, darniai jungiantis mokslo tyrimų ir mokslo žinių sklaidos funkcijas plačių interesų visuomenėje. Jis įvardijamas kaip istorijos paveldo metraštis, tačiau paveldo slenkstį sėkmingai peržengia, nes jungia praeitį ir dabartį. Jis buvo įkurtas Punsko „Aušros“ leidyklos vadovų iniciatyva ir pastangomis 2009 metais. Iki šiol kasmet išleidžiama po tomą, tačiau didėjant publikuojamos medžiagos mastams nuo 2016 metų tomai skeliami į dvi dalis.

TerraJat_2

Naujausio tomo sutiktuves LMA inicijavo BMGMS pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas. Kaip kalbėjo renginio vedėjai ir „Aušros“ leidyklai atstovavęs metraščio vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis, leidinyje istorijos tema rašo ir profesionalūs tyrėjai, ir jaunesnieji mokslininkai – dažnai doktorantai. Kraštotyros žanrui atstovauja švietimo darbuotojai, dvasininkai, inteligentai, neabejingi memuaristikai, kraštotyrininkai plačiąja prasme. Pabrėžtina metraščio teksto ir vaizdo darna. Kiekviename tome skelbiama daug iliustracijų: nuotraukų, žemėlapių, istorijos materialiųjų paminklų vaizdų, rankraščių (dokumentų) faksimilių. Nemažai leidinio vietos užima etnografinės kultūros reliktų pristatymai: liaudies meno atspindžių audiniuose, mezginiuose, rankų, medžio meistrų darbuose.

Diskusijose dalyvavo LMA HSMS pirmininkas Domas Kaunas, S. Birgelis, Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, „Terra Jatwezenorum“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, Lietuvos istorijos instituto darbuotojas dr. Algimantas Katilius. Renginyje buvo pažymėtas „Aušros“ leidyklos veiklos 25-metis. Jos įdirbis – apie 300 knygų, kurių vertę ir estetiką atskleidė gausi ir įvairi knygų ekspozicija Akademijos rūmuose. Renginį vainikavo Punsko lietuvių kultūros namų kapelos „Klumpė“ koncertas. Ansamblis labai gražia lietuviška kalba padainavo smagių dainų, pagrojo uždegančių šokių ir paliko norą vėl susitikti su nuoširdžiais Punsko lietuviais.

Informaciją parengė renginio organizatoriai

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS ŽINIOS, 2019 M. NR. 2 (88)

Komentavimas negalimas.