Suvalkuose pagerbti miesto globėjai

Artinasi Suvalkų miesto įkūrimo 300-osios metinės, kurios bus iškilmingai paminėtos 2020 metais. 1720 m. Abiejų Tautų Respublikos karalius Augustas II Stiprusis Sasas suteikė Suvalkams miesto teises. Jas išsirūpino Vygrių kamalduliai. Neišliko iki šių dienų dokumento originalas – jis sudegė per Varšuvos sukilimą 1944 m. Išlikusi tik nuotrauka, kurią prieš Antrąjį pasaulinį karą padarė Švedijos mokslininkas Knutas Olofas Falkas.

Šiam dideliam miesto jubiliejui ruošiasi miesto savivaldybė, įstaigos ir organizacijos. Jau padaryti kai kurie darbai, pvz., išleistas Suvalkų pašto ženkliukas, atlikti konservavimo darbai 12 seniausių civilinės būklės aktų registravimo knygų, saugomų Suvalkų valstybiniame archyve. Numatyta išrinkti labiausiai pasižymėjusius per 300 metų suvalkiečius, išleisti Suvalkų biografinį žodyną (fundamentinį mokslinį veikalą). Darbų bus atlikta ir daugiau. Taip pat bus organizuojama daug įvairių renginių. Suvalkai yra daug jaunesnis miestas negu artimi  Seinai, Augustavas, Elkas, Oleckas, Galdapė, bet dabar pagal gyventojų skaičių jis didžiausias (antras  po Balstogės), palyginti su minėtais miestais. Mūsų regione, senovėje priklausiusiame Abiejų Tautų Respublikai, miestai kūrėsi vėlai.

kl-1

Suvalkų miesto globėjų skulptūros (paminklas). Šv. Romualdas (kairėje) ir šv. Rokas

 Suteiktų miesto teisių jubiliejus buvo paminėtas 2018-05-26. Tą dieną iškilmingai atidengtos ir pašventintos Suvalkų globėjų šv. Romualdo ir šv. Roko daugiau kaip 2 m aukščio šviesaus smiltainio skulptūros. Jas padarė trys Baltarusijos skulptoriai per praeitų metų IV tarptautinį skulptorių plenerą Suvalkuose, kurį globojo profesorius Andžejus Strumilo (Andrzej Strumiłło). Skulptūros stovi ant didelio akmens, pastatyto ant supilto aukšto žiedo, esančio prie Trijų kryžių aikštės, šalia degalinių Orlen ir Circle K. Prie akmens pritvirtinta paminklinė lenta su užrašu: „Suvalkų miesto globėjai šv. Romualdas ir šv. Rokas. 300-ųjų miesto teisių suteikimo metinių įamžinimui. Suvalkai, 2018 m. gegužės 26 d.“ Čia prasideda du keliai: vienas veda į Budziską, o kitas į Vižainį.

Pradžioje šias skulptūras buvo pasiūlyta pastatyti priešais savivaldybės pastatą, bet ten nebuvo tinkama vieta, užtat atsisakyta. Šie du globėjai yra įamžinti miesto herbe. Apie juos ir apie tai, kaip Vygrių kamalduliai kūrė Suvalkų miesto herbą, knygoje „Suwałki miasto nad Czarną Hańczą“ rašoma: „Šv. Romualdas gyveno IX ir X amžių sandūroje. Trumpai pabuvęs benediktinų vienuolyne gimtojoje Ravenoje apleido jį ir pradėjo atsiskyrėlio gyvenimą. Drauge su mokiniais įkūrė atsiskyrėlių celę toskaniečio Maldolio valdoje, Campo di Maldoli vietovėje. Šis itališkas vietovės pavadinimas buvo sutrumpintas į Camaldoli, o nuo jo naujas ordinas gavo pavadinimą kamalduliai. 1072 m. ordiną pripažino popiežius Aleksandras I. Ordinas išsiskyrė griežta gyvenimo nuostata (regula) ir baltais abitais. Turėjo ir savo herbą, kuriame buvo du balandžiai, geriantys iš vienos taurės. Praėjus keliems šimtmečiams ordinas pasidalijo į penkias kongregacijas. 1520 m. įsikūrė gausiausia ir turtingiausia Karūnuoto kalno atsiskyrėlių kamaldulių kongregacija. Jos herbe buvo trys kalvos su karūna ir kryžiumi. Šiai kongregacijai priklausė visi Abiejų Tautų Respublikos kamaldulių vienuolynai, tai yra Bielianų prie Krokuvos (įkurtas 1604 m.), Ritvianų (1621), Bielianų prie Varšuvos (1641), Pažaislio prie Kauno (1662), Bieniševo (1663), Vygrių (1667) ir Šanieco (1725).

kl-2

Prie akmens pritvirtinta lenta

Šv. Rokas gyveno XIV ir XV amžių sandūroje. Kaip šventasis saugojo nuo epidemijos. Seniau tikintieji jį garbino ypatingai. Meldėsi į jį, kad saugotų žmones ir gyvulius, statė koplyčias ir bažnyčias, pavadintas jo vardu. Ikonografijoje (atvaizdo aprašymuose) jis vaizduojamas kaip elgeta, apsirengęs skarmalais, su keliautojo lazda ir šunimi, laižančiu jo žaizdas arba bėgančiu šalia jo, dažnai su tokio turinio užrašu: „Tie, kuriuos palies užkrečiamoji liga ir prašys šv. Roko, kaip savo tarpininko ir globėjo, pagalbos, bus išgydyti.“

Šv. Roko pasirinkimas miesto globėju laužė iki šiol nusistovėjusią logiką kuriant herbą, pagal kurią kamaldulių herbe prie pavaizduoto Karūnuoto kalno ir kryžiaus turėtų dar būti ordino globėjai. Herbe yra tik įkūrėjas šventasis Romualdas, tačiau trūksta benediktinų ordino pradininko (įkūrėjo) šventojo Benedikto, kurio regula rėmėsi kamalduliai. Atrodo, kad paaiškinimo reikėtų ieškoti aplinkybėse, buvusiose prieš miesto įkūrimą. Tuo metu Abiejų Tautų Respublika dalyvavo Šiaurės kare. Per dabartinę Suvalkiją pereidavo dideli kariuomenės daliniai, kurie labai įkyrėjo gyventojams 1707–1708 ir 1710–1711 metais. Plėšė dvarus, paimdavo pinigus ir maistą. Taip pat atnešė ligas, dėl kurių mirė daug gyventojų. Skaudžiausi pasirodė 1710 m. Tada dėl maro mirė beveik keturi tūkstančiai kamaldulių baudžiauninkų (pavaldinių). Visose jų valdose išliko vos dvylika procentų gyventojų. Tad nenuostabu, kad išgąsdinti vienuoliai ir jų pavaldiniai pagalbos ir paramos ieškojo pas šventąjį Roką, kuris atsirado viename iš altorių tuomet Suvalkuose statomos Šventojo Kryžiaus bažnyčios.“1

Derėtų priminti, kaip dabar atrodo Suvalkų miesto herbas. Žemai yra geltonos spalvos dalies nupjauto rato figūra. Virš jos – trys žalios spalvos kauburėliai. Ant aukščiausio kauburėlio geltonos spalvos karūna, o virš jos geltonos spalvos kryžius. Kairėje pusėje yra šv. Romualdas, o dešinėje šv. Rokas. Abu su baltais abitais. Šv. Rokas rankoje laiko keliautojo lazdą, o  prie jo stovi juodos spalvos šuniukas. Virš abiejų vienuolių galvų geltonos spalvos žiedas. Herbo fonas raudonos spalvos.

Miesto vėliavą sudaro dviejų spalvų juostos: žalios (didesnio pločio) ir raudonos.

Kostas Leončikas, punskas.pl

  benediktὶnai, katalikų vienuolių ordinas, įkurtas VI a. Italijoje Benedikto Nursijiečio (lot. Benedictus Nursinus)

 kongregãcija [lot. congregatio – sujungimas, ryšys]: 1. susirinkimas, organizacija; 2. katalikų vienuolių ir pasauliečių bendruomenių, kurių nariai vadovaujasi bendrais įžadais, religinis susivienijimas. 3. vienodų įstatų vienuolynų sąjunga.

 ikono… [gr. eikōn – atvaizdas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su paveikslu, atvaizdu.

 …grafija [gr. graphō – rašau], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodantį jų sąsają su užrašymu, brėžiniu, piešimu, spausdinimu.

 ikonogrãfija: 1. dailėtyros šaka: tam tikrų personažų ir siužetų tipinių schemų, simbolių, atributų sistemingas aprašymas, klasifikavimas ir aiškinimas.

 

1 Suwałki miasto nad Czarną Hańczą. Praca zbiorowa pod redakcją Janusza Kopciała. Wydawnictwo Hańcza, Suwałki, 2005, p. 100–101.

  Kosto Leončiko nuotraukos

 

 

 

 

Komentavimas negalimas.