Stotis, kurioje nestoja traukiniai

Gražioje, naujai suremontuotoje Mockavos traukinių stotyje, pastatytoje būsimos „Rail Baltica“ ruože, keleiviniai traukiniai, vykstantys į Lenkiją, nestoja. 

Vieną saulėtą balandžio sekmadienį suradome ją (su navigacine sistema) palyginti nesunkiai. Nuo Punsko ji vos už keliolikos (16,4) km. Pirma nuostaba – Mockavos-Suvalkų geležinkelio linijai priklausanti stotis yra ne Mockavos, bet Zelionkos kaime.

Mockavos traukinių stotis

Mockavos traukinių stotis

Atvykus į akis pirmiausia krenta keletas neseniai pastatytų pastatų, gražiai įrengti peronai, nemažai geležinkelio bėgių. Viename iš jų stovi vagonai-cisternos su užrašu „Orlen Lietuva“. Rytuose į mus žvairuoja raudona semaforų šviesa, tačiau veltui lauktume traukinio.

Dėmesį patraukia paminklas, pastatytas prie pagrindinio perono. Pagalvojome: „Gal jis skirtas tremtiniais, kurie iš šios stoties (kaip antai Šeštokuose) buvo vežami Sibiran“. Pasirodo ne. Ar iš šios stoties buvo vežami žmonės, ar ne, – nežinia. Paminklo lentoje įrašyta: „Lietuvos susisiekimo ministras A. Butkevičius ir Lenkijos transporto ministras J. Polaczek 2007 m. liepos 23 d. atidengė šią lentą, pažymėdami Europos Sąjungos prioritetinio geležinkelių projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo pradžią“. (Įvykis išties „vertas“ įamžinimo!)

Paminklas, pastatytas prie pagrindinio perono

Paminklas, pastatytas prie pagrindinio perono

Modernioje, plytelėmis grįstoje aikštėje puikuojasi informacinė lenta. Prieiname arčiau. Tai Mockavos geležinkelio stoties paslaugų lentelė, kurioje įrašyta „vagono siuntų, leidžiamų sandėliuoti stoties atvirose aikštelėse, priėmimas ir išdavimas, vagono siuntos savininko privažiuojamuosiuose ir ne bendrojo naudojimo keliuose, priėmimas ir išdavimas“. Traukinių tvarkaraščio nėra, nes ir kam. Keleiviniai traukiniai čia nestoja.

Mums kelią pastoja kažko sunerimęs vidutinio amžiaus vyriškis.

– Dzień dobry, – prakalbina lenkiškai.

– Laba diena, – atsakome lietuviškai.

– Iš kur būsite?

– Iš Punsko.

– Aaa, iš Punsko. Į ekskursiją išsiruošėte?

– Taip. Jau seniai norėjome pamatyti stotį, kuri turėjo sujungti Lietuvą su senąja Lenkijos sostine – Krokuva.

Vyriškis, nors jau 6-erius metus dirbąs šioje stotyje, apie tokį traukinių maršrutą nebuvo girdėjęs. Kiek palūkuriavęs, dingsta traukinių stotyje. O norėjosi jam papasakoti, kad Mockavą ir Punską sieja daug bendros istorijos, kad daugiau nei prieš 420 metų Mockavos dvare gyvenęs Punsko parapijos iniciatorius, organizatorius ir fundatorius, Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis prie Punsko ežero pastatęs bažnyčią ir pasirūpinęs, kad karalius Žygimantas III ją įteisintų ir įsteigtų parapiją. Girininko rūpesčiu Žygimantas III Vaza parapijai išlaikyti suteikė dovanų ir privilegijų. Zalivskiui prašant, karaliaus akte įrašyta, jog Punsko klebonas turįs būti lietuvis arba lietuviškai kalbantis dvasininkas. Didikas įsipareigojo pats ir įpareigojo kitus Mockavos dvaro valdytojus Punsko parapiją per amžius materialiai remti. Antai, kai sudegė antra Punsko bažnyčia, dvarininkas Svida padovanojo kluoną, kuriame paskui, perkėlus jį į Punską, buvo atnašaujamos šv. Mišios. Mockavos kaime gyveno Lietuvos partizanų ir ryšininkų Prabulių šeima. Labiausiai iš jų mums žinomas Vytautas Prabulis-Žaibas, Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas (jie abu žuvo 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje).

Mockavos traukinių stoties bėgiai

Mockavos traukinių stoties bėgiai

Magėjo pamatyti šią stotį, kur dabar tik vėjai švilpauja, o ne per seniausiai (gal prieš 6-erius metus) tikėtasi, kad į Lietuvą per Trakiškes važiuos traukinys „Hańcza“, kuris sujungs senąją Lenkijos sostinę Krokuvą su Mockava. Lenkijos traukinių tvarkaraštyje buvo numatyta, kad iš Krokuvos (per Varšuvą, Balstogę, Suvalkus, Trakiškes) bus galima pasiekti Kauną (persėdant vieną kartą) bei Vilnių (persėdant du kartus). Lietuva nutiesė 100 km geležinkelio atkarpą („Rail Baltica“) ir nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno jau yra europinių standartų bėgiai. Traukiniai šiuo ruožu gali važiuoti 110 km per valandą greičiu. Lenkija tuo tarpu „Rail Baltica“ projektui skiria nedaug dėmesio.

Prieš trejus metus Lietuvoje baigta tiesti geležinkelio vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybinės sienos iki Kauno centrinės stoties. Geležinkelio atkarpoje Marijampolė-Kazlų Rūda buvo rekonstruoti 26 km vadinamosios rusiškosios vėžės geležinkelio bei naujai paklota 24,15 km europinės vėžės.

Nuo 2016 m. birželio 18 d. traukiniu iš Kauno galima pasiekti Balstogę ir grįžti atgal. Traukinys maršrutu Balstogė-Kaunas važinėja tik savaitgaliais. Kelionė trunka 4,5 val. Šis maršrutas skirtas labiau užsienio turistams, kurie mieliau keliauja traukiniais negu autobusais.

Lenkijos ir Lietuvos valstybių tarpusavio santykiai ir toliau nėra patys geriausi. Lietuvos ir Lenkijos infrastruktūriniai, komunikaciniai ryšiai dar blogesni. Nedaug daroma, kad padėtis pagerėtų. Vargu vienas ar kitas traukinys ką nors galėtų pakeisti.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

2 koment. Stotis, kurioje nestoja traukiniai

  1. Vytautas Pečiulis sako:

    Įdomus aprašymas apie Mockavą kurioje gyveno mano tetos šeima. Dabar liko tik puseserė. Kartais neišsivaizduojamai taikosi toki dalykai, apie kuriuos rašoma straipsnyje. Keisti dalykai taikosi Lietuvoje kai greičiau užkalbina lenkiškai vietoje valstybinės kalbos. Teko važiuoti mašina Marijampolėje ir sustabdė policija, pirmiausia užkalbino lenkiškai (mašina buvo su Lenkijos registracija) o kai atsakiau lietuviškai, nustebo. Paklausė dokumentų ir kai pamatė Kanados pasą visai pasimetė. Lenkijoje registruota mašina, kalbantis lietuviškai o pasas kanadiškas. Išsiaiškinus net nepasakė kodel sustabdė ir liepė važiuoti. Matyt nepilnai susigaudė tame reikale. Geras aprašymas Sigitai.

  2. Viktoras sako:

    Ačiū Gerb.S.Birgeliui už pateiktas patikimas ir įdomias žinias.Visa tai tik patvirtina ,kad visi Lietuva-Lenkija infrastruktūriniai projektai /aukštos įtampos elektros linija,Rail Baltic, Via Baltic,Dujų jungtis / yra visapusiškai valdomi Lenkijos,nors didelų finasavimo dalį skiria ES,o Lietuva politinio korektiškumo ir ,gerų santykių su ,,strategine “ kaimynine partnere vardan atsidūrė vasalo padėty.Tad,minėti Lietuvai ypatingai svarbūs ekonominiai-infrastruktūriniai projektai yra Lenkijos tyliai ir subtiliai vis atidedami arba vykdomi labai lėtai ir mažomis atkarpomis,-Lenkijai šie projektai mažai svarbūs ir iš dalies yra politiškai reikalingi,kad įtakoti Lietuvos veiksmus ir sprendimus naudingus ,,strateginei“ kaimynei. Ir dar viena: Lietuva, vertinant planuojamos dujų jungties kryptį į Lenkiją, ar į Švediją ekonominį pagrįstumą,pasirinko Gdansko Poliechnikos energetikos ekspertus,kurie pasiūlė Lietuvai minėtos jungties kryptį tik į Lenkiją; antra- minėta jau įgyvendinta viena elektros linija Lietuva -Lenkija yra nesaugi ekonominiu atžvilgiu,nes jai sugedus /sabotažo, netikėtų karinių konfliktų ar įprastų techninių gedimų atvejais/ visos Pabaltijos valstybės patirtų gilų elektros trūkumo šoką,- čia reikalinga antroji lygiagreti antroji aukštos įtampos elektros jungtis,bet,deja ,Lenkija nesutinka dėl jos tiesimo.