Šmeižto ir melo banga

Lietuvos Seimo priimtos Švietimo ?statymo pataisos susilauk? Lenkijoje vienašalio vertinimo. Veidmainyst?s žodži? tar? ne tik ?vairi? krypči? politikai, žiniasklaida, bet ir… žmogaus teisi? gyn?jas.

Perspausdindami lenk? dienraščio ?Žečpospolita? straipsn?, norime atkreipti d?mes? ? stulbinant? mąstymą: reikia reikalauti iš Lietuvos net ne?manom? dalyk?, bet bandyti ką nors padaryti d?l lenk? Vokietijoje, kurie neturi net tautin?s mažumos statuso, b?t? klaidinga, nes gali atsitikti, kad ?vokiečiai išduos Vokiečio teisi? kortą? Opol?s ar Silezijos vokieči? mažumos atstovams.“ 

Redakcija ?Žečpospolitos? dienraštyje paviešintoms prof. Romano Wieruszewskio mintims d?l Lietuvos lenk? blog?jančios pad?ties nepritaria ir su jomis nesitapatina.

 

***

 Kokia tarptautin? teis? nustato standartus, apibr?žiančius tautini? mažum? teisi? gerbimą?

 Prof. Roman Wieruszewski: Europos žmogaus teisi? konvencija, kurią ratifikavo Europos Tarybos valstyb?s (Lietuva 2000 metais ? red.). Nustato standartus, tačiau tai pagrind? konvencija, taigi suteikia tam tikroms valstyb?ms manevro laisvę ir galimybę interpretuoti. Pavyzdžiui, Lenkija panaikino 5 procent? rinkim? slenkst? tautini? mažum? atstovams, dalyvaujantiems rinkimuose. Netur?jo tokios pareigos ir netur?jo to daryti, nes niekas mums to neprimet?. Tačiau nor?jo ir padar?. Be to, yra Europos regionini? ar tautini? mažum? kalb? aplankas, kuris susijęs su gatvi? pavadinim? ar tautini? mažum? kalb? vartojimo klausimais. Lietuva jo neratifikavo.

 Ar Lenkija paiso t? standart??

 Paiso j? labai gerai, tod?l Lenkiją gerai vertina Europos institucijos.

 O Lietuva? Ar Lietuvos lenkai teisingai sukilo, kad jie diskriminuojami?

 Aišku, nes Lietuva nesilaiko tarptautini? teisi?, nors yra konvencijos šalis ir pasirašiusi dvišales sutartis su Lenkija. Tiesa, neratifikavo Kalb? aplanko, bet konvencijoje taip pat yra ?rašas, kad kiekviena valstyb? turi gerbti tautin?s mažumos kalbos vartojimą.

 Nei mes, nei lietuviai absoliučiai negalime bloginti mažum? teisi?.

Tai pagrindin? žmogaus teisi? taisykl?.

 Lietuvos elgesys kyla iš istorin?s patirties, tačiau vis tiek ji turi pareigą r?pintis mažumos teis?mis. Šios pareigos ji nevykdo. Traktatuose rašoma apie visišką diskriminacijos draudimą, taip pat apie teisę puosel?ti mažum? tradicijas ir kult?rą bei mokyti kalbos. Kiekviena tautin? mažuma turi teisę reikalauti ?gyvendinti ?sipareigojimus, numatytus traktatuose.

 Ar prezident? Grybauskait? tur?jo teisę lyginti Lietuvos lenk? ir Lenkijos lietuvi? situaciją?

 Lietuvos prezident? pasak?, kad Lietuvos lenk? ir Lenkijos lietuvi? situacija tur?t? b?ti kaip veidrodžio atspindys, o tai didžiul? klaida. Galima tai laikyti politine pasekme, tačiau teis?s atžvilgiu ? tai klaida. Mažum? teisi? apsauga kiekvienoje valstyb?je, kuri ratifikavo Europos konvenciją, tur?t? atspind?ti tos konvencijos b?seną. Negalima leisti to, kad kai, pavyzdžiui, lenkai pablogina lietuvi? situaciją, tai lietuviai iš karto pablogina lenk? situaciją. Tiek mes, tiek lietuviai privalome šioje srityje laikytis vadinam?j? minimali? standart?.

 Ar Lietuva tur?jo teisę pabloginti lenk? mažumos situaciją?

 Galioja nerašyta taisykl?, kurioje teigiama, kad pasiektos b?senos ir kartą paskirt? teisi? nereik?t? bloginti. Tai pagrindin? Žmogaus teisi? koncepcijos tarptautin?je arenoje taisykl?. Nei mes, nei lietuviai jokiu b?du negalime bloginti mažum? teisi?. Tačiau taip pat ? kai panaikinome rinkim? slenkst? mažumoms, nereiškia, kad lietuviai turi daryti tą pat?.

 Kod?l taip sunku gerbti mažum? teises?

 Kiekviena valstyb? kitokia. Blogiausia, kai stengsim?s sumesti jas visas ? vieną maišą. Kalb?dami apie mažumas, turime atsižvelgti ? kiekvienos iš j? situaciją. Lenkija, tai valstyb?, kurioje mažumos sudaro nedidelę gyventoj? dal?, taigi, be jokios abejon?s, galime b?ti kilniaširdžiai, nes niekas mums negresia. Nebijome, kad mažumos galb?t nor?s tur?ti ypating? privilegij? arba, neduok Dieve, nor?s atsiskirti.

Tuo tarpu lietuviai turi su mumis susijusi? didžiuli? istorini? problem?. Taip kaip Estija ar Latvija su rusais, tod?l šios valstyb?s nenori, pavyzdžiui, suteikti jiems pilietyb?s. Vokietijoje yra dar kitaip, nes ten lenkai nelaikomi tautine mažuma, o imigrantais. Tautine mažuma nelaikomi taip pat turkai, o tur?t? b?ti laikomi, nes j? yra labai daug ir jie ten gyvena jau keliasdešimt met?.

 Ar Vokietijoje gyvenantys lenkai tur?t? reikalauti, kad juos pripažint? mažuma?

 Tur?t? tur?ti tam tikras teises ir netur?t? b?ti diskriminuojami. Tačiau reikalaudami turime b?ti atsarg?s, nes jeigu mes reikalausime tam tikr? teisi?, tai iš m?s? taip pat galima bus j? reikalauti. Tuomet, pavyzdžiui, vietnamiečiai pasakys, kad jie yra mažuma Lenkijoje, nes j? yra 30 t?kstanči?. Vis daug?ja ir kin?. Labai džiaugiam?s, kad yra Lenko korta. Tačiau ?sivaizduokime, kad vokiečiai išduos Vokiečio teisi? kortą, kurią gaut? Opol?s ar Silezijos vokieči? mažumos atstovai.

 Kaip veiksmingai kovoti d?l mažumos teisi??

 Be viešosios nuomon?s spaudimo, n?ra griežt? priemoni?, padedanči? ginti teises. Galb?t, pagal ES, tai pakeis Pagrindini? teisi? chartija? Šios problemos n?ra tiek svarbios, kad galima b?t? Lietuvą, pavyzdžiui, apsk?sti. Kol kas n?ra geresni? priemoni? nei tos, kurias naudojame. Tur?kime vilt?, kad tai duos teigiam? rezultat?.

Kalb?josi Katarzyna Zuchowicz

Katarzyna Zuchowicz, ?Žečpospolita?, 2011-03-31 d. Originalus pavadinimas ?Lietuvos prezident? padar? klaidą?

3 koment. Šmeižto ir melo banga

  1. Kaunietis sako:

    Demagogijos virš?n?! Ir dar pakraipant faktus! Latvija ir Estija, girdi, nenori suteikti savo rusams pilietyb?s! Melas! Daugelis Latvijos ir Estijos rus? turi tą pilietybę! Nepiliečiai yra tik tie, kurie nenori nat?ralizuotis, t.y. nenori laikyti valstybin?s kalbos ir šalies istorijos pagrind? egzaminą. Latvijoje nepiliečiai sudaro tik 15 proc. gyventoj?, nors nelatvi? Latvijoje yra ~40 proc.!

  2. Vilniaus „krašto“ sulenkint? lietuvišk? pavardži? KATALOGAS:

    Giniotas – Pilsudski
    Narutis – Narutowicz
    Uogintas – Oginski
    Mickus – Mickiewicz
    Balandis – Bolądz
    Karvelis – Korwel
    Aukštulis – Oksztul
    Jurgelis – Jurgel
    Andriulaitis – Andrulojc
    Petrulis – Petrul
    Motiekaitis – Macejkianec
    Vanag?lis – Wanagel
    Bačiulis – Baczul
    Šarkelis – Szarkel
    Brazys – Brazis, Brozowski
    Šimkus – Szimkus
    Vaitulis – Wojtul
    Vaidila – Wojtyła
    Vainila – Wojniłło
    Verbyla – Wierbiel
    Pirštelis – Pirsztelis, Pirsztel, ??????????, ???????????
    Tolmantas – Talmont
    Oželis – Kozlowski
    Kazlas – Kozlowski
    Kiškis – Kiszkis, Zajanczkowski
    Mažulis – Mazul
    Meška – Mieszko
    Radžvilas – Radziwiłł
    Goštautas – Gasztol
    Katkus – Chodkiewicz
    Sapiega – Sapieha
    Tamošius – Tomaszewski
    T?velis – Tevel
    Krepštulis – Krepsztul
    Laucelis – Lawcel
    Jasiukaitis – Jasiukait
    Daškus – Daszkiewicz
    Kupčelaitis – Kupczelait
    Mažeika – Mazeiko
    Kuklys – Kuklis
    Juselis – Jusel
    Adomaitis – Adamajtis, Adamait
    Gili?nas – Giliun
    Andriulaitis – Andraloit
    Masiulionis – Masiulianiec
    Žygelis – Zigiel
    Vagnorius – Wagner
    Dvynelis – Dvinel
    Gaidys – Gaidis, Gojdz, Gajdamowicz
    Gaidelis -Gaidel, Gaiduliewicz
    Vabalys – Wabalis
    Mas?nas – Masian
    Mažutis – Mazuto
    Laurys – Lawris
    Tatolis – Tatol
    Narkeli?nas – Narkeliun
    Obuoli?kštis – Obolikszto
    Blažys – Blażys
    Gedži?nas – Gedziun
    Gaigalas – Geigal,
    Gulbinas – Gulbinowicz,
    Jok?b?nas – Jakubenas
    Juodelis – Jodelis
    Baliulis – Balulis
    Gintautas – Gintowt
    Meil?nas – Mejłun
    Petraši?nas – Pietraszun
    Jasiulionis – Jasielonis
    Skirt?nas – Skirtun
    Gečys – Giečys
    Maišelis – Maiszel
    Jank?nas – Jankun
    Jočys – Joczys
    R?kštys – Rekst
    Kuk?nas – Kukian
    Ožkelis – Aškilovič
    Ožkelaitis – Aškiloic
    Laurynaitis – Lavrinovič
    Tamulaitis – Tomialoic
    Andriulaitis – Andruloic
    Rudys – Rudzis, Rudz
    Jasiulionis – Jasiulianec
    Paukšt? – Paukšta
    Grigonis – Grigianec
    Ožkinis – Aškinec
    Lazdinis – Lazdin, Lazdinec
    Narbutas – Narbutt
    Baublys – Baublis
    Giedraitis – Giedroic
    Norvaiša – Narwojsz
    Vaišnys – Wojsznis
    D?daitis – Dudojt
    T?velis – Tewel
    Tomaši?nas – Tomaszun
    Radži?nas – Radziun
    Jok?b?nas – Jakubenas
    Valeišis – Wołejszo
    Gotautas – Gotowt
    Vilkaitis – Wiłkojt
    Beinoras – Bejnar
    Paukštelis – Pauksztełło
    Burba – Burbo

  3. juozas 2 sako:

    Ši? met? balandžio 10 d. lenkiškam savaitraštyje ANGORA NR.15(1086),straipsnyje LIETUVA,T?VYN? M?S??, Lietuvos lenk? sąjungos pirmininkas Michał-as Mackiewicz-ius (kalb?damas su redaktoriumi Krzystof-u Różycki-u)išliejo savo neapykanta lietuvos valdžiai,parlamentarams ir prezidentei.Jis tikisi, kad už met? seime bus mažiau ,,šovinist?,fašizuojanči? žmoni?,lietuvišk? ,,talib?,, – mirtin? lenk? prieš?(polakożercy),,. Tvirtina, kad prezidente išaukl?ta bolševikiškai, toliau elgiasi kaip bolševik?.Daro prielaidą, kad lenkiškai toliau reiks mokytis pogrindyje.Redaktorius juokaudamas sako, kad tur?t? gimti antras Żeligožski-s, nes dabartin? lenk? diplomacjia yra neefektyvi ir t.t.. Tiek melo,pagiežos,pasityčiojim?,kaltinim?,melo,neapykantos išlietos lietuviams neteko man skaityti, nors jau man arti 70-t met?. Gal kas išverst? tą straipsn? ? lietuvi? kalbą ir patalpintu šioje svetain?je!Tegul lietuvaičiai žino,kaip Lietuvos lenk? atstovai elgiasi atvaževę ? lenkiją.