Skarkiškiai – mažo kaimo didelė istorija

Praėjusių metų rudenį, paskatinta mokytojų Alicijos Krakauskienės ir Danguolės Kuosaitės, dalyvavau senų nuotraukų rinkimo akcijoje. Tai man leido įsigilinti į gimtojo Skarkiškių kaimo istoriją.

Skarkiškiai – tai nedidelis kaimas, priklausantis Punsko valsčiui, Seinų apskričiai ir Seinų parapijai. Gretimi kaimai: Vilkapėdžiai, Kilčėnai, Rimkežeriai, Dievetiškė ir Vidugiriai.

Pradžioje buvo trys kaimai: Rašačiai, Šklėrna ir Skarkiškiai (vietinių žmonių vadinami Skarkiškėmis). Maždaug 1948 metais jie sujungti į vieną Skarkiškių kaimą. Iš karto kyla klausimas, kodėl. Atsakymas gan paprastas. Minėtuose trijuose kaimuose liko mažai gyventojų. Mat žmonės buvo deportuoti į Lietuvą ir tik keletas po karo sugrįžo, o 1939 m. gyventojai mobilizuoti į Lenkijos kariuomenę.

 Skarkiškiai-1

Iš kairės – Vitas Čerlionis. 1951 m. kariuomenėje. Nuotraukos savininkas Silvestras Čerlionis iš Skarkiškių.

 

RAŠAČIAI (Reszecie)

 Kas gyveno šiame kaimelyje dar caro laikais, sunku nustatyti. Pagal Albiną Zubavičių, tai buvo: dvi Sankauskų, dvi Kliūčinykų, dvi Liškauskų (pas vienus Liškauskus į žentus atėjo Zajančkauskas), dvi Kasiulionių šeimos, Mulskiai, Bukauskai, Agurkiai, Zarembos ir Sikorskai. Seniūno pareigas ilgą laiką ėjo Liškauskas.

Po karo Rašačiuose gyveno dar apie 10 šeimų. Kai apie 1948 m. kaimas buvo prijungtas prie Skarkiškių, Rašačiai išnyko iš oficialių dokumentų. Pavadinimas jau vis rečiau vartojamas ir vietinių gyventojų (pagal „Suvalkietį“, 2008 m.).

Dabar buvusiuose Rašačiuose gyvena Staskevičiai, Sikorskai, Agurkiai, Čerlioniai (ten, kur gyveno Zarembos), Kliūčinykai ir Bukauskai. Išnyko Zajančkauskai. Paskutinis šios šeimos narys Petras su šeima išvyko į JAV.

 Skarkiškiai-2

Iš kairės sėdi Jonas Sankauskas ir Juozas Kliūčinykas, centre stovi Antanas Agurkis. Visi kilę iš Rašačių kaimo. Apie 1939 m. Nuotraukos savininkas Juozas Šimčikas iš Skarkiškių.

 

ŠKLĖRNA (Szklarnia)

Kodėl ši vietovė taip pavadinta, sunku pasakyti. Manoma, jog šis pavadinimas kilęs iš lenkiško žodžio „szkło“ (stiklas). Nei rašytiniuose šaltiniuose neaptinkama, nei žmonės neprisimena, kad čia kada nors būtų buvusi kokia stiklo gamykla ar stikliniai šiltnamiai. Dar tarpukariu ši vietovė oficialiai lenkiškai buvo užrašyta „Osada Szklarnia“.

Po karo buvo ir dabar Šklėrnoje pasilikusios 3 sodybos: Roglių, Rasiulių ir Zubavičių šeimų.

Karo metais vokiečiai, jungdami mažesnes vietoves, Šklėrną prijungė prie Rašačių. Taip išnyko oficialus šios vietovės pavadinimas. Paskui kartu su Rašačiais ji prijungta prie Skarkiškių.

 

SKARKIŠKIAI (Skarkiszki)

 Manoma, jog šios vietovės pavadinimas kilęs iš Dievetiškės dvaro pono sūnaus vardo Skarkė.

Buvusiuose Skarkiškiuose gyveno (dauguma šeimų išlikusios iki šiol) Bartnykai, Sankauskai, Šimčikai, Berneckai, Krivoniai (išvyko į JAV) ir Rėkų šeima (likęs tik pastatas; šeimininkai išsikraustė į Dievetiškę).

Šiuose kaimuose vyravo žemės ūkio veikla. Daug kas nepasikeitė, nes Skarkiškių kaimo gyventojai toliau verčiasi ūkininkavimu. Dabar čia aptiksime 13 trobų, dauguma (per 60 %) gyventojų – lietuviai.

Skarkiškiai įdomūs ne tik įsikūrimo istorija. Jie taip pat slepia kelis įdomius faktus. Štai jie:

  • Pirmas traktorius kaime

Tai buvo „Lans Buldog“ (vokiečių gamybos). Vietinių taip pat vadintas „kolčaku“. Juo kaime pradėta dirbti 1941 m. Stasys Baranauskas ir Vincas Bukauskas šiuo vienu traktoriumi dirbo keturiuose kaimuose: Dievetiškės, Akatnykų, Joniškių ir Rašačių.

  • Bronius Burdulis

1947 m. Bronius Burdulis, būdamas 24 metų, slapstėsi nuo Raudonosios armijos. Kažkiek laiko gyveno pas Agurkius, bet miegoti ėjo pas Zarembas. Dirbo pas Pijų Bukauską. Kai pas Agurkius pastatė kluoną, jis ten ir miegodavo. Kartą užėjo Krasnavo policininkai Petruškevičius ir Šarka. Burdulis bėgo į mišką, bet jį pašovė. Neteko labai daug kraujo. Vidugirių kaimo gyventojas Jonuška nuvežė nukentėjusįjį arkliais į Suvalkus. Burdulis mirė. Klevų kaimo jaunimas palaidojo jaunuolį. Agurkis nupirko karstą ir pastatė medinį kryžių Seinų senosiose kapinėse. Vėliau Kanados lietuviai pastatė jam betoninį paminklą. Maždaug prieš 11 metų (2006 m.) buvo pastatytas akmeninis paminklas. Kapu rūpinosi Birutė Marcinkevičiūtė-Rėkienė. Dabar rūpinasi „Žiburio“ mokykla.

  • Žymesni žmonės

Veronika Berneckienė (buhalterė), Algirdas Berneckas (Krasnavo mokyklos direktorius ir mokytojas), Agurkytė (ekonomikos mokslų docentė), Jūratė Bukauskaitė (miškininkystės mokslų daktarė)

  • Savanoriai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę 1918–1920 m.

Sidaras, Zubavičius, Liškauskas

  • Vandenys

Per kaimą teka upė Rubežanka. Kaime yra šaltinis, iš kurio išteka upelis, vėliau įtekantis į Seiną (Marycha).

  • Kelias

Skarkiškių kaime 2010 m. buvo išlietas asfaltas.

  • Organizacijos

Tarpukariu veikė lietuvių organizacijų skyriai, tarp jų Šv. Kazimiero draugijos.

 skarkiskes3

Pirmas iš kairės stovi Kastantas Čerlionis, pirmas iš dešinės stovi Algirdas Buračiauskas, o pritūpęs – Vitas Čerlionis. Nuotraukos savininkė Aldutė Kliūčinykienė iš Skarkiškių.

Skarkiškiai-5

 Antra iš kairės stovi Dominyka Petruškevičiūtė (Čerlionienė). Nuotraukos savininkė Aldutė Kliūčinykienė iš Skarkiškių. Gal kas atpažins kitus asmenis nuotraukoje?

  • Skarkiškių gyventojai

Į Skarkiškių kaimą pirmi lenkai atėjo 1941 m. Tad galima teigti, jog kaimas ilgą laiką buvo gyvenamas lietuvių.

Gyventojų skaičius pagal metus: 1921 m. 61 gyventojas, 2008 m. – 131, 2015 m. – 73, 2016 m. – 66.

  • Ūkinė veikla

Atrodo, jog maždaug po 20 metų išliks tik 50 % dabartinių ūkių.

 Esu labai dėkinga Jonui ir Stasei Bukauskams, kurie nepagailėjo savo laiko ir informacijų.

 Jolanta Čerlionytė, Punsko licėjaus II kl. mokinė, punskas.pl

3 koment. Skarkiškiai – mažo kaimo didelė istorija

  1. Eugenija sako:

    taip atsitiko per netaisyklingus perrasinejimus metrikos kriksto knygose. Daugelis pavardziu ar net vardu iskreipta. Vienoje gimineje yra kelios skirtingai uzrasytos pavardes kad ir broliu Grebliunu ir pan.

  2. Viktoras sako:

    Dar kartą: suklydau,Klevų choro vedėjas buvo Vinikaitis, o minėtas Čiurlionis – šio kaimo gyventojas.

  3. Viktoras sako:

    Čerlionis- manau.kad tai lenkiška pavardės forma iš pirminio ,,Čiurlionis“.Prieškary Klevų kaimo žymus chorvedys save vadino Čiurlionis,- 1989 m. teko su juo susitikti Vilniuje.