Siūloma leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę

Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę.

pasas„Lietuva susiduria su dramatiškais emigracijos mastais. Atsižvelgdami į svetur gyventi išvykusių asmenų poreikius, privalome kuo greičiau išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. Manome, kad nėra teisinga, jog po Nepriklausomybės paskelbimo iš Lietuvos išvykę asmenys, įgiję kitos ES ar NATO šalies pilietybę, praranda Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartinė tvarka lemia tai, kad daugelis išvykusiųjų atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir tokiu būdu nutraukia paskutinius ryšius su gimtąja šalimi. Taip šiuos žmones mes galutinai prarandame“, – sako vienas iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Klausimas tapo itin aktualus po 2016 m. Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu. Skaičiuojama, jog vien dėl to Lietuva gali jau per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Didžiosios Britanijos pilietybę.

Projekto rengėjai nurodo, jog esminis šio įstatymo projekto tikslas yra ištaisyti dabar galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, reglamentuojantį atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t. y. suteikti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo arba išsaugojimo galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, po 1990 m. kovo 11 d. išvykusiems iš Lietuvos Respublikos ir įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę. Projekto iniciatorių įsitikinimu, Pilietybės įstatymas privalo sudaryti galimybę į šias valstybes emigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams išlaikyti ryšį su Lietuva ir bent daliai jų sugrįžti į Tėvynę ir vykdyti čia ūkinę, komercinę bei kitokią veiklą.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog šia iniciatyva Konstitucinis Teismas raginamas peržiūrėti suformuotą teisinę doktriną dvigubos pilietybės klausimu.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog dvigubos pilietybės įteisinimas, leidžiant Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. iš šalies išvykusiems asmenims, prieštarautų Konstitucijai, nes tai esą paneigtų joje numatytą nuostatą, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais ir išimtiniais atvejais. Tačiau tuo pačiu Konstitucinio Teismo nutarimu dvigubą pilietybę leidžiama turėti iš Lietuvos iki 1990 m. išvykusiems asmenims ir jų palikuonims, nors statistika rodo, kad šiai grupei priklausančių asmenų, šiandien turinčių dvigubą – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę, yra 22.913“, – sako G. Landsbergis.

Projekto rengėjų įsitikinimu, tokio gausaus jau dabar dvigubą pilietybę turinčių asmenų skaičiaus niekaip negalima traktuoti atskirais ir išimtiniais atvejais.

„Būtent todėl raginame Konstitucinį Teismą persvarstyti suformuotą teisinę doktriną ir užkirsti kelią aritmetinei diskriminacijai, kurią šiandien matome – kai vienai grupei žmonių, iš Lietuvos išvykusių iki 1990 m. kovo 11 d., dviguba pilietybė yra galima, o kitai – iš šalies išvykusių po Nepriklausomybės paskelbimo – tokia teisė nėra suteikiama, tai aiškinant vien tuo, jog tokių žmonių potencialiai gali būti daugiau. Tai nėra teisinga ir pažeidžia dalies mūsų piliečių lygybės ir teisingumo jausmą“, – priduria TS-LKD frakcijos seniūnas.

Be to, teikiamu įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos pilietybę susigrąžinti tiems asmenims, kurie pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą turėjo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos ES ar NATO šalies pilietybę.

Įstatymo pataisos rengėjai taip pat ragina nustatyti, jog visus asmenis, pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas pretenduojančius įgyti dvigubą pilietybę, tikrintų Valstybės saugumo departamentas. Toks saugiklis įtvirtinamas atsižvelgiant į geopolitines grėsmes – jei asmuo savo veikla gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, tokiam asmeniui dviguba pilietybė nebūtų suteikta.

 

Seimo TS-LKD frakcijos

Viešųjų ryšių grupė

Komentavimas negalimas.