Pirmoji Punsko bažnyčia

Minint 420-ąsias Punsko parapijos įkūrimo metines norisi pakalbėti apie buvusias (ir esamą) parapijos bažnyčias. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia yra trečioji. Dvi pirmosios sudegė, o pastaroji – buvo pastatyta kun. Kazimiero Jonkaičio pastangomis 1881 m. Šie Dievo namai konsekruoti 1887 m.

Karaliaus Žygimantas III

Karalius Žygimantas III

Apie pirmąją Punsko bažnyčią nedaug ką žinome. Ją savo iniciatyva ir lėšomis pastatė Merkinės, Lazdijų ir Seivų girių valdytojas Stanislovas Zalivskis. Ji minima karaliaus Žygimanto III pirmajame (1597 m. spalio 27 d.) dokumente, taigi pastatyta ne vėliau kaip 1597 m. Iš minėto dokumento žinome, kad pirmoji Punsko šventovė stovėjo ant kalvos, ko gero, dabartinės bažnyčios teritorijoje. Bažnyčios sklypas iš šiaurės siekė kelią į Krzywesioło (dabar Kreivėnai), iš pietų tęsėsi iki Punsko ežero, iš vakarų – iki upelio, įtekančio į ežerą, iš priešingos pusės – ties keliu į Ožkinių kaimą.

Bažnyčia buvo konsekruota šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų vardu. Punsko parapijos įkūrėjo S. Zalivskio 1606 m. kovo 1 d. užrašyme Punsko bažnyčiai minima Punsko klebono Mikalojaus Ušinskio pavardė. Ar tai buvo pirmas Punsko parapijos klebonas? Nežinia.

1700 m. vizitacijoje rašoma, kad bažnyčios fundatorius Zalivskis dovanojo klebonui (bažnyčiai) dvi sidabrines taures su patenomis, minima nuo girių valdytojo laikų išlikusi elegantiška krikštykla. Čia taip pat skaitome, kad 1599 m. spalio 19 d. Lvovo arkivyskupas Jonas Dimitras Solikovskis konsekravo Punsko bažnyčios portatilį, kuriame buvo šv. Zenono ir kitų kankinių relikvijos.

1699 ir 1700 m. Punsko parapijos vizitacijos knygose aprašoma, kad tai buvusi tipiška anų laikų bažnyčia. Ji buvo nedidelė, 6 langų, medinė, pastatyta ant nelygintų mūrinių pamatų. Apie 1700 metus buvo keičiamas bažnyčios stogas. Vizitacijos metu šis darbas dar nebuvo baigtas.

Vizitacijos knygose aprašomi trys šios bažnyčios altoriai. Didysis altorius buvęs elegantiškas, puošnus ir meniškas, pusiau drožinėtas, pusiau tapytas, gausiai paauksuotas, su keturiomis kolonomis. Šiame altoriuje buvo įtaisytas Švč. Mergelės Marijos Karūnavimo paveikslas, kuriame pavaizduota Švč. Trejybė, karūnuojanti Švč. Mergelę Mariją. Altoriaus viduje stovėjo iš išorės paauksuotas rakinamas tabernakulis.

Prie didžiojo altoriaus kabėjo lempa, kurią reikėdavo sekmadieniais uždegti. Vienas šoninis altorius buvo skirtas šv. Antanui. Jį puošė puikus (nežinia, koks) paveikslas. Kitame, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, altoriuje kabėjo Švč. Trejybės paveikslas. Prie įėjimo į bažnyčią laikytas iždas. Bažnyčios interjeras buvo tinkamai ir skoningai suderintas.

Atnaujinamas kas 15 dienų Švč. Sakramentas buvo laikomas sidabrinėje taurėje. Zakristija buvo įrengta kairėje bažnyčios pusėje. Joje laikyti liturginiai reikmenys. Be anksčiau minėtos krikštyklos, bažnyčioje buvo gražiai skambantys vargonai, 20 medinių suolų, dvi klausyklos. Krikštyklos viduje variniame inde buvo laikomas krikšto vanduo. Šventovės sienas puošė įvairūs (nežinia, kokie) paveikslai. Šventoriuje stovėjo varpinė (į šv. Mišias žmones kvietė trys varpai), buvo įrengtos ne iki galo aptvertos kapinės.

1700 m. klebono K. P. Šimanovskio rūpesčiu ir lėšomis bažnyčia buvo atnaujinta: sustiprintos sienos, atnaujinti langai, pakeistas stogas.  Šventovė išstovėjo  apie 150 metų. Ji sudegė tarp 1741 ir 1772 m.

sb, punskas.pl

Komentavimas negalimas.