Seneli? dienai

Močiutei,

Prisiminimuos ? vaikyst?j išbraidžiotos balos,
Skaniai paruošti piet?s ir daug švelni? žodži?…

Dabar pas Tave ateinu pad?kot ? nes
Tavo gerumo negali niekas atstot ?
Mamai pad?jai augint mus mažus tarp sav? svajoni?…

Rankas raukšl?tas Tavo palietę,
Suprantam Tavo darbštumą

Ir nueitą nelengvą gyvenimo kelią ?
Nuo r?pesči?, nelaimi? ir kojos, ir rankos jau bej?g?s,

Plaukai ne laiku pabalę?
Netur?čiau širdies Tave pamiršti

Ir pasiaukojimo d?l m?s? vaikyst?s,

Kuri b?t? šviesesn? ir lengvesn? už Tavąją.

Tod?l gyvenimais, likimais ir darbais ?
Negalim likt nepad?koję
Už r?pest?, paguodą, paramą.

Tu nepaprastai esi mums reikalinga.
Tavo švelnumas lyg duona ant stalo.
Tu esi mums gera, linksma, išmintingai patarianti.
Turinti daug gyvenimo patirties?

(R. Pakutkait?)

Pad?kime savo t?vams ir seneliams ? tai bus pavyzdys m?s? vaikams. Mums pasenus jie elgsis, kaip juos išmokysim rodydami pavyzd?. T?vai ir seneliai jaunyst?je tryško energija, darbštumu, o dabar galb?t met? naštos slegiami tapo bej?giai. Dažnai pareig?, darbo vejami nerandame laiko j? aplankyti, paskambinti, paklausti, kaip sekasi… Neretai atsitinka, kad vaikai yra toli iškeliavę, o pagalbos ranką ištiesia kaimynai. B?na, kad t?vai senatv?je nusiperka butą mieste, kur šilta žiemą, o vasarą parvažiuoja ? t?viškę.

Jonas

Apie Burbiški? Joną Ramanauską ir jo r?pinimąsi mama pasakoja ne vienas. Jis jau daug met? namuose slaugo sergančią motiną, par?pina vaist?, ruošia valg?, iškelia ją iš lovos, nuprausia. Reikalui esant pad?ti pasikviečia medicinos seseles iš Sein?, kurios profesionaliai teikia pagalbą, duoda patarim?. Jonas stropiai vykdo j? nurodymus ir pavyzdingai r?pinasi savo sergančia motina, nes Dievas ?sak?: ?Gerbk savo t?vą ir motiną?. Jam sąžin? b?t? nedavusi ramyb?s, jeigu b?t? pasielgęs kitaip. Jonas ?sitikinęs, kad motinos vieta namuose, kad vaikas turi r?pintis t?vais. Nors jis pats tur?t? gydytis sanatorijoje, elgiasi taip, kaip jam liepia sąžin?.

? Tik susirgęs žmogus gali suprasti kitus, ? tikina jis. ? Tada nemielas turtas, brangenyb?s, už sveikatą jis atiduot? viską…

Marijona

Nuo 1980 met? su s?numis ir j? šeimomis Seinuose gyvenanti 92-ej? met? Marijona Klimasarien? turi atskirą virtuv?lę, vonią ir kambar?.

? Senas žmogus kaip nam? raktas, tik gal ne visiems tai patinka, ? sako Marijona. ? Kai namiškiai išeina darban, aš pasilieku, paskaitau, paži?riu televiziją. Kartais užeina kaimynas, kitą kartą marti iš Dusnyčios kaimo, kur anksčiau su vyru gyvenome. Vyras mir? prieš pora met?. Jis buvo kalvis. Blogiausia, kad r?k?. Vaikai prašydavo gražiuoju, kad mest? r?kyti, bet jis ne. Turime keturis s?nus, bet n? vienas ner?ko.

Marijona m?gsta pasakoti apie savo močiutę:

? Mano močiut? Raudonavičien? (tokia ir mano mergautin? pavard? ? ištek?jus tapau Klimasariene) anksti k?l?si, kurdavo trikoj?, nes tada dar nebuvo krosnies. Vir? sriubą pusryčiams. Labai pais?m pasninko. M?sos nematydavom trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Močiut? privirdavo bulvi?, jas nusunkdavo, sugr?sdavo su sumaltom aguonom, ir valg?m. Buvo skanu ir sotu. Paskui ji išleisdavo mus mokyklon. Jos darbas prie puod? ir vaik?. Senelis š?r? ir priži?r?jo karves, o t?t? arklius. Žiemą pas mus priemen?j š?r? meit?lius. Jei b?davo šalta, atnešdavo trobon avis. T?vas užd?davo ?leiterę? ir iki pavasario su ?riukais gyvenom. Pamenu, nueina senelis ? šaltin? vandens parnešt ir par?jęs sako: ?Šals, ba šalcinio vanduoj aina in virš??. Kitą kartą par?jęs sako: ?Atlais, ba šalcinio vanduoj nukrito?. Baisios žiemos buvo. Žinau, prieš adventą tuok?si Pinkevičiukas su Jakubausk? Stasio teta, tai per Galadus? rog?m važiavo, toks storas buvo ledas. Prisimenu: jei iš vakaro parneša vandens, j? po nakties randa troboj užšalus?.

Marijona pasakoja, kad žiemą moterys ausdavo milines iš vilnos, nešdavo prie Dusnyčios up?s ir v?l?. Žiemą kaimiečiai vilk?jo ?kamz?les?, ?burkas? arba iš avi? kaili? kailinius.

? Prieš karą visi buvo neturtingi, ? sako ji, ? daug kas netur?jo pinig?. Pamenu, mokykloje buvo eglut?, kurią parneš? iš Krasnagr?dos dvaro. T?vai d?josi po 50 graši?. Vienas saldainis kainavo 1 gr.

Marijona Klimasarien? džiaugiasi atžalomis.

? Turiu 14 an?k? ir 10 proan?ki? (5 poras), ? sako Marijona Klimasarien?. ? Daugiausia globojau Teresę, Ievą (s?naus Liudo) ir Vaitiek? (Juozo). J? labiau gail?davaus nei savo vaik?. Už tai jie mane dabar lanko, apdovanoja, nusiveža pas save, vaišina. Geri vaikai, geri ir an?kai. Ir marčios geros.

Mikas?

Žagari? kaimo Mikas? Marcinkevičien? džiaugiasi savo vaikais ir an?kais.

? Seniau visur b?davo didel?s šeimos, tai ir an?kus nelabai močiut?s skaičiavo, ? pasakoja ji. ? Mano močiut? tur?jo 23 an?kus. Aš sulaukiau 18 an?k?. Tarp j? tik 4 mergait?s. Džiaugiuosi, kad visi darbšt?s, gerai mokosi, aplanko, pasišnekam, nepamiršta močiut?s, pasipasakoja, kur ir ką studijuoja, kur dirba. Pasimeldžiu, kad b?t? sveiki ir jiems sekt?si gyvenime.

Kastul?

Kastul? Žukauskien? turi 8 an?kus ir 3 proan?kius.

? Mano močiut? Rož? Liaukevičien? tur?jo 14 an?k?, tarp j? ir mane, mama Agota Vainien? ? 16. Vieniems likimas skiria an?k? daugiau, kitiems mažiau. Visaip žmon?ms gyvenimas susiklosto, ? samprotauja Kastul?.

punskas.pl (Eugenija Pakutkien?

Komentavimas negalimas.