Sektos. Kas jos? Dekalogas (4 d.)

Punsko parapijos vikarą kun. Marių Talutį kalbina portalo punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.

(Tęsinys)

 Kaip turėtume elgtis, susidūrę su sektomis? Mūsų kraštą neretai aplanko Jehovos išpažinėjai. Kaip turime elgtis: užtrenkti duris, o gal nuoširdžiai kalbėtis?

 Mums, krikščionims, pavyzdys yra Nukryžiuotasis Jėzus Kristus – Jo plačiai atvertos rankos ant kryžiaus apkabina kiekvieną. Nesvarbu, kas ateis į Kryžiaus papėdę – musulmonas, pagonis, žydas ar jehovistas – Jėzus visus apkabina. Toks turiu būti ir aš. Kartą teko girdėti – žmogus baisiai gėrė, neturėjo jokių gyvenimo vertybių, paskui Dievas davė jam sutikti jehovistų bendruomenę, žmogus išgijo iš alkoholizmo, pažino Dievo meilę ir šiandien jau kitaip gyvena. Tai gražus pavyzdys. O žinau kitą atvejį, kuomet moteris, tapusi jehoviste, susipyko su savo šeima, visus artimuosius pradėjo laikyti vos ne prakeiktaisiais, ir šeimoje bei giminėje atsirado susipriešinimas.

Žiūrėk, kaime atsiranda vienas kitas Jehovos liudytojas ir įneša tam tikrą sumaištį, nes neigia daugelį dalykų, kurie buvo žmonėms svarbūs iš kartos į kartą, pvz., šv. Kalėdas. Tikėjimo turinio atveju Jehovos liudytojai nelabai turi ką pasiūlyti mums. Tik kai mes, krikščionys, esame atšalę meilėje, neturime tarpusavio vienybės, nesidomime tikėjimo gilesniu pažinimu, nustojame priimti sakramentus – tada į atsivėrusią tikėjimo tuštumą gali įžengti įvairios religinės grupės, judėjimai, sektos ir t. t.

jehovos

Jehovos liudytojų judėjimas dar gana jaunas, prasidėjęs XX amžiaus pradžioje Amerikoje. Doktrina siejama su judėjimo įkūrėjais Charlesu Russellu ir Josephu Ruherfordu. Vienas iš įdomesnių jų metodų, kad jie save teigia, kitus neigdami; dažniausiai neigdami krikščionybę atskleidžia savo mokymo ypatumus. Nuo krikščionių jie skiriasi tuo, jog nepripažįsta, kad Dievas yra Trejybė. Jie neigia Jėzaus Kristaus dievystę ir Šventosios Dvasios asmenį. Teigia, kad Jėzus kentėjo tiesiog ant medžio, o ne ant kryžiaus. Netiki Jo prisikėlimu iš numirusiųjų. Jiems draudžiama dalyvauti kare, kariuomenėje, politikoje. Jie nešvenčia Kalėdų, Velykų, tautinių švenčių ir gimimo dienos. Neleidžia perpilti kraujo. Jie tiki, jog po Jehovos teismo visi nusidėjėliai bus sunaikinti ir liks tik 144 000 teisiųjų. Platina žurnalą „Sargybos bokštas“. Pagrindinė judėjimo būstinė įsikūrusi Brukline, Niujorke. Šiuo metu judėjimui visame pasaulyje priklauso arti 8 milijonų sekėjų. Jehovos liudytojai savo doktrinoje nuvertina Jėzų, neišpažįsta Jo dievystės, nors ir kalba apie Jį, todėl jų judėjimas krikščioniui nepriimtinas. Bet pabrėžiu: judėjimas, o ne pats žmogus.

Apskritai kalbant apie sektas reiktų žinoti kelis joms būdingus bruožus – bendruomenės uždarumas, ryšių su išore nutraukimas, neįmanoma kritika, lyderio sudievinimas, sunkios galimybės išstoti, besąlygiškas paklusnumas vadovams, netgi naudojimas įvairių psichikos manipuliavimo priemonių, kurios visiškai sugniuždo asmens laisvę. Istorijoje pasitaikę atvejų, kai sektos lyderiui paliepus įvyko masinės visų narių savižudybės. Sektoje esti radikalus religingumas, netgi fanatizmas, bet mažai tikėjimo.

 Sakoma, kad lietuviams krepšinis esąs antra religija. Ar tai smerktina?

 Krepšinio žaidime yra tam tikrų momentų, kurie panašūs su religija. Krepšinis, kaip ir religija, vienija žmones, ypač sergančius už tą pačią komandą. Žaidimas tam tikra prasme perkelia žmogų iš kasdieninės aplinkos ir dėmesį nuo realybės nukreipia kamuolio link. Tai suteikia savitą atsipalaidavimą. Žaidimas turi savo taisykles, tam tikrą ritualo formą, taip pat egzistuoja tam tikras tikėjimas, viltis, kad būtent mano komanda laimės, bet ši viltis laikina ir remiasi tik žmogaus pastangomis, o ne Dievo pačiu buvimu. Krepšinis niekada nesuteiks žmogui amžinojo gyvenimo dovanos, jis nieko bendro neturi su amžinybe, jis nejungia žmogaus su jokia dvasine jėga, o tik nukreipia dėmesį, sužadina azartą, suteikia tam tikrus pasitenkinimo arba nusivylimo jausmus. Aš nelabai tikiu, kad yra daug tokių žmonių, kurie žaidimą maišytų su religija. O jei tokių ir pasitaiko, tai žmogus menkai supranta, kas yra religija ir kas yra krepšinis.

Beje, pasaulyje yra daug sportininkų, kurie nuoširdžiai tiki Jėzų. Vieną garsų Lietuvos krepšininką dažnai matydavau einantį šv. Komunijos. Nesunku buvo pastebėti, nes aukštas.

 Mūsų pokalbiui baigiantis, pažvelkime dar kartą į pirmąjį Dievo įsakymą. Dievas nesako mums: „Nėra kitų dievų, tik AŠ“, bet: „Neturėsi kitų dievų, tik MANE“. Ar tai šiandien mums reikštų, kad gali būti žydas, katalikas, evangelikas, sekmininkas, musulmonas, bet nebūk jais visais kartu?

 Teisinga Jūsų mintis, kad religijų sudėjimas į viena neduoda gerų rezultatų. Dažnai pasitaiko, kad vartoti mėgstantis žmogus ima ir religijas vartoti savo naudai – kad jos teiktų tam tikrą nusiraminimą, įdomų laiko praleidimą ar net suteiktų galių, trokštamų rezultatų. Todėl iš religijos būna pašalinami tam tikri elementai arba pridedama iš kitų religijų ir sudaromas religijų mišinys. Tokie bandymai nuskurdina religiją ir visiškai neatitinka jos prasmės. Tai vadinama New Age (Naujasis Amžius) religijų suliejimo ideologija, kai religijoje pirmoje vietoje atsiranda žmogaus interesai, o ne Dievo garbė. Šiam judėjimui parankūs visokie ezoteriniai užsiėmimai, būrimai, horoskopų sudarinėjimai ir skaitymai. Dabar kiekviename laikraštyje rasi astrologines pranašystes, horoskopus, bet nerasi Dievo Žodžio citatų. Kodėl taip yra? Turbūt sąmoningai taip daroma tam tikrų jėgų, kad žmonės tikėtų viskuo, kuo tik nori, bet ne Gyvuoju Dievu. Žmogus, skaitydamas horoskopus, sumenkina Dievą. Juk Jo, o ne astrologės, rankose yra mūsų ateitis.

 Ar nemanote, kad šiais laikais pirmąją vietą žmogaus gyvenime užima materialinių gėrybių siekimas bet kokia kaina? Pinigai – ar jie didžiausias Dievo „varžovas“?

 Pasitaiko tokių žmonių, kurie sako: „Aš tikiu pinigais. Turėk pinigų, ir jie padės. Pinigai viską gali“ ir pan. Pinigams žmonės patiki savo ateitį – turėsiu pinigų, tai normaliai gyvensiu. Tai prieštarauja tikėjimui Dievu. Jam tarsi nebelieka vietos žmogaus gyvenime, nes malonumai, pramogos, pinigai okupuoja sielą. Gal ir nėra tokių, kurie atsiklaupę prieš pinigus juos bučiuotų, tačiau yra tokių, kurie už pinigus viską gali padaryti, nežiūrėdami jokių dorovės principų. Yra žmonių, kurie tiesiog „apsėsti“ valdžios, malonumų ir pinigų. Jiems jų vis maža, nors viskuo apsirūpinę. Pinigai gal ir suteikia žmogui patogumo, bet nesuteikia gyvenimo įdomumo. Juk jie negyvas daiktas, o Dievas – Gyvybė, Asmuo, Meilė. Popiežius Pranciškus dažnai kalba apie tai, jog dabartiniame Vakarų pasaulio ekonominio modelio centre atsiradę pinigai, o ne žmogaus gerovė, todėl jaunimas neturi darbo, o seneliai užmigdomi eutanazija. Todėl dabar dažniau ir dainuoja žmonės – „Turtingų metų linkime“, o ne Dievo palaimos meldžiame. Visgi Dievas sugeba praplėsti žmogaus širdį ir palenkti ją į laisvės kelią, kuriame žmonės ir idėjos svarbesni už pinigus. Jei žmogus siekia Dievo palaiminimo, tikėjimu ir meile atsiliepia Jam – labai aiškiai jaučia, kad Jo rūpinimasis ir globa daugiau gali už visus pasaulio turtus.

 Dėkoju už pokalbį.

* Teisynas, kurio autorius Dievas

* Dekalogas . Nuodėmė. Kas ji?

 * Kiti dievai? Kas jie?  Dekalogas

* Krikščionybė ir kiti tikėjimai?   Dekalogas

* Budizmas, pagonybė ir joga.  Dekalogas

* Sektos. Kas jos? Dekalogas (4 d.)

Sigitas Birgelis, punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.