Rugsėjo darbai laukuose ir sode

Rugsėjo 15-osios nakties gausus lietus suteikė daug vilties ūkininkams. Ne veltui jo melsta bažnyčioje per sekmadienio mišias. Ačiū Dievui – pagaliau palijo! – džiūgauja visi, ne vien žemės turintys.

Jau keletą mėnesių lietaus labai laukta. Jis reikalingas pievoms, dirvai išarti ir paruošti naujai sėjai. Palynojo rugsėjo pradžioje. „Kažkiek atleido žemę, tai negiliai suarėm, akėjom ir sėjom“, – kalbėjo paskubėję sėti žieminius javus ūkininkai. Mat svarbu, kad įdirbtoje dirvoje grūdas iki žiemos spėtų tinkamai įsišaknyti, suvešėti ir atlaikytų žiemos šalčius.

Senesni žmonės prisimena, kad jų tėvai ar seneliai sakydavę: jei rugpjūčio 1 dieną lyja, tai ruduo bus šlapias. Šiemet ši diena buvo saulėta ir gan šilta, tai reikštų, kad toks bus ir 2015 metų ruduo.

Ilgalaikė vasaros sausra labai pakenkė augmenijai. Tačiau saulėtos dienos tiko rugiapjūtei – šiemet visi ūkininkai spėjo surinkti sausus grūdus.

laukaiVieni jau pasėję, kitiems reikia skubėti sėti rugius, kvietrugius bei žieminius kviečius, miežius. O čia ne visur žemė įdirbta, nes dirvožemis dėl sausros perdžiūvęs. Nors lietaus rugpjūčio pabaigoje pagausėjo ir orai žymiai atvėso, bet dėl kaitros suskilusi žemė reikalauja jo daugiau, kad ūkininkai galėtų arti, akėti, sėti. Paprastai sėjama apie Šilines, rugsėjo 8 d. Bet ne visur galėta iki šios dienos pasėti. Kai kur dar tik ariama, nors yra vietų, kur nukirtus žiemkenčius iškart suarta, suakėta ir pasėta. Ten jau gražiai žaliuoja žiemkenčiai.

Nors žieminiams javams nereikia labai derlingos žemės, bet kaip sėsi, jei nesuarta, jei dėl kietumo iki šiolei neįmanoma buvo dirvos įdirbti? Žiemkenčių, ypač rugių, nepatartina sėti tik ten, kur sunkus priemolis ar molis, durpynai bei mirkstanti žemė. Jie gali gerai augti bei derėti laukuose, kur anksčiau ilgą laiką buvusios ganyklos, augusi daugiametė žolė, kukurūzai ar daug šiaudų palikę javai.

Žieminiai rugiai yra ankstyvo sėjimo javai. „Anksčiau už juos sėjami žieminiai miežiai bei žieminiai kvietrugiai. Tyrimais nustatyta, kad žieminiai rugiai spėja pilnai išsikrūmyti (pavasarį jie nesikrūmija), jei jie pasėjami 55–60 dienų iki to laiko, kai vidutinė orų temperatūra nukrenta žemiau +5oC. Lietuvoje tai spalio 25 – lapkričio 6 diena, todėl ir optimalus sėjos laikas atskiruose rajonuose būna skirtingas.“ (rapsai.lt)

Pradėta vis mažiau sėti rugių naminei duonelei išsikepti. Tačiau pamažu sugrįžtama prie senolių tradicijų. Juk skaniausia ir sveikiausia yra kvepianti naminė duona iš savų ruginių miltų, savo raugo, iškepta koklinėje krosnyje ant ajerų, be jokių konservantų.

Jau kasamos bulvės. Sakoma, kad jas labai gerai kasti po lietaus. Kai bulvės „atsigeria“, gerai išsilaiko rūsyje, puikiai peržiemoja, nepūva. Rugsėjo 23 d. – astronominio rudens pradžia, lygiadienis. Iki Mykolinių, rugsėjo 29 d., žmonės vis stengdavosi baigti bulviakasį, nes ši diena pranašavo ateinančios žiemos ir net visų metų orus. Jei pučia vakarų vėjas ir lyja, žiema bus permaininga. Jei pietys arba šiaurys – snigs. Jei ta diena giedra – bus šalta, be atolydžių žiema. Rugsėjo griaustinis pranašavo daug sniego žiemą. Jei žemę apkloja voratinkliai – žiemą būsiąs geras oras.

Nuo vaismedžių krenta obuoliai, kriaušės, prisirinkome slyvų, virėme žiemai uogienės. Tačiau daug vaisių supūva dar nenukritę. Verta išsivirti kompoto bei sunkti baigiančias nokti labai naudingas sveikatai vynuoges.

Rugsėjį smarkiai auga vaismedžių (ypač obelų ir kriaušių) šaknys. Reiktų juos patręšti organinėmis trąšomis. Braškes ar kitus daugiamečius augalus, spygliuočius (rugsėjį pats metas juos ir sodinti) verta apdėti mulčiu. Kas tas mulčias? Organinės ir sintetinės medžiagos, praturtinančios dirvos paviršių. Mulčiavimas skatina mikroorganizmų veiklą ir didina humuso kiekį, neleidžia augti piktžolėms, vasarą saugo dirvožemį nuo perdžiūvimo, o žiemą – sušalimo. Mulčiavimui tinka šiaudai, kurie saugo augalus nuo kenksmingų mikrobų. Ypač vertingi miežių šiaudai, praturtinantys dirvą azotu. Ilgai yra kviečių šiaudai, o greit – avižų.

G. Pakutkienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.