1606 metų kovo 13 dienos karaliaus Žygimanto III dokumentas

Punsko parapijai 420

Punsko parapijos archyve yra saugomi 1597, 1600 ir 1606 m. Varšuvoje pasirašyti 3 karaliaus Žygimanto III dokumentai. Šiandien šiek tiek informacijos apie trečiąjį karaliaus dokumentą. Jį padėjo šifruoti ir išaiškinti dr. Jonas Malinauskas.

Trečiasis karaliaus Žygimanto III dokumentas buvo pasirašytas 1606 metų kovo 13 dieną Varšuvoje. Tai pergamentas su ant virvelės pakabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaško antspaudu. Dokumento raštas dalinai išblukęs. Pergamento parametrai: aukštis – 35 cm (užlenkimai – 9 cm), plotis – 65 cm. Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „Jo Šviesenybės Karaliaus Žygimanto privilegija Punsko bažnyčiai, kurioje patvirtinami bažnyčios ir klebonijos sklypai, Studencza kaime suteikiama 15 valakų žemės (su valdiniais), dovanojama 15 margų pievos prie kelio į Vižainį, abipus Šešupės, Vigra vadinamos, duodama teisė nemokamai naudotis tvenkiniu, parapijai kasmet – 500 zl iš dvaro pajamų, iš valdinių nuo kiekvieno valako (kaip dešimtinę) po 6 lietuviškus grašius.“

3-vazos-dok

1606 m. dokumente karalius Žygimantas III pakartoja parapijos steigimo aktą, patvirtina jos klebonui būsimiems parapijos ganytojams beneficiją Studencza kaime. Čia kalbama jau ne apie 8, bet 15 valakų. Nesakoma, kad kas pridėta prie anksčiau duotų 8, bet paprasčiausiai kalbama apie 15 valakų Studencza kaime. Prie jų pridedama dar 15 margų prie kelio į Vižainį.
„Penkiolika valakų žemės, mūsų kaime Studencza, priklausančiame minėtai girininkijai, su jame turimais valdiniais, su jų mokamais mokesčiais ir patarnavimais (darbu, lažu) ir su ūkiu (dvaru) klebonui neseniai pastatytu, taip pat su kitais laukais ir pievomis šalia ir netoliese, liaudiškai vadinamų penkiolika margų, kurie yra už anų laukų ribų, prie kelio, vedančio į Wizuny miestą, šalia šiai girininkijai priklausančių miškų, visiems laikams duodame, dovanojame, užrašome.“
Kad 15 valakų ir penkiolika margų tai du skirtingi dalykai, patvirtinta tolesnėje dokumento vietoje, kur kalbama apie suteiktos nuosavybės perdavimą bažnytinei jurisdikcijai:
„Taip pat tuos aukščiau minėtus penkiolika žemės valakų ir penkiolika margų bei viską, kas šiame mūsų rašte paminėta, įvardyta ir nurodyta, Bažnyčios jurisdikcijai ir imunitetui užrašome, priskiriame ir į jį inkorporuojame.“
Taip pat duodama pieva (nelabai aišku – dovanojama ar tik leidžiama šienauti, nes nesakoma „dovanoja“, bet „duodama ir skiriama pievą šienui pjauti“) abiejose Šešupės pusėse, vadinama Wigri . Nors kai kurie dokumentą komentavę autoriai 15 margų prie kelio į Vižainį tapatina su pieva prie Šešupės, vis dėlto atrodo, kad čia kalbama apie skirtingus dalykus, kad prie 15 valakų Šaltėnuose buvo pridėta 15 margų prie kelio į Vižainį, o pieva (arba tik teisė ją šienauti) suteikta kaip dar viena atskira beneficija.
Dar kartą ir kiek tiksliau apibrėžiamos bažnyčios sklypo ribos. Tai kalva, ant kurios stovi bažnyčia, klebonija ir mokykla – iš šiaurės pusės iki pro kalvą einančio kelio į „Krzywesiolo“ ir į „valdytojo dvarą“ ; iš pietų iki Punsko ežero; (iš vakarų) iki upelio, kuris į ežerą įteka; iš priešingos pusės iki kelio, kuris eina iš valdytojo dvaro „Dumbrowniki“ kaimo link, liesdamas ežerą iš rytų.
Šiame dokumente pakartota:
• kad „bažnyčios puošimui ir įrangai“ miškų valdytojas kasmet per Kalėdas turi mokėti po 50 lenkiškų florenų,
• kad visi parapijos gyventojai kasmet per Kalėdas turi mokėti po šešis lietuviškus grašius nuo valako,
• kad klebonas turi teisę kirsti medžius savo namų reikalams,
• kad klebonas sąžinėje įpareigotas neimti atlygio už sakramentų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai kas nors pats jam ką duoda,
• kad klebonas turi būtų „lietuvis arba mokantis lietuvių kalbą“. Šiuo atveju sakoma Lithuanum natione, kas galėtų būti verčiama „lietuvių tautybės“. Tik žinoma, kad tautybė tais laikais nebūtinai reiškė tą patį, ką reiškia šiandien.
1606 m. dokumente patvirtinami bažnyčios sklypai, tvenkinio ir vandens malūno prie upelio, įtekančio į ežerą, nuosavybė, teisė sekmadieniais ir šventadieniais rengti turgų nemokant „targowego“. Trečiojoje karaliaus privilegijoje antrą kartą yra minimas Punsko ežero vardas „Punsko“.
Dokumentas pasirašytas 1606 m. kovo 13 d. Varšuvoje vykstant Seimo susirinkimui (in conventu regni generali), dalyvaujant garbingiems ponams, ir išvardyti pasirašymo liudininkai: Vloclaveko, Plocko, Varmijos, Lucko vyskupai, Karalystės vicekancleris, Livonijos, Poznanės, Lenčicos, Palenkės, Voluinės kaštelionai, Karalystės maršalka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės kancleris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės iždininkas ir „daug kitų mūsų dvaro dignitorių“.
Karaliaus Žygimanto III dokumentus padėjo iššifruoti dr. Jonas Malinauskas, už ką tariame Jam ačiū.

sb, punskas.pl

Komentavimas negalimas.