Pirmasis karaliaus dokumentas

Punsko parapijai 420 

Punsko parapijos archyve yra saugomi 1597, 1600 ir 1606 m. Varšuvoje pasirašyti trys karaliaus Žygimanto III dokumentai. Šiek tiek informacijos apie pirmąjį karaliaus dokumentą.

Karaliaus Žygimanto III aktas buvo pasirašytas 1597 metų spalio 27 dieną Varšuvoje. Tai pergamentinis dokumentas, be antspaudo su įpjovom, kuriose kitados buvę raiščiai. Dokumento parametrai: aukštis 28 cm, užlenkimai – 9,5 cm, plotis – 45 cm. Kitoje dokumento pusėje ranka užrašyta: „Jo Šviesenybės Karaliaus Žygimanto pasirašytas dokumentas, kuriame įvardinamos dovanos parapijai: 8 valakai žemės Studencza (Šaltėnų) kaime, 6 lietuviški grašiai nuo valako, kuriuos privalo mokėti kiekvienas pavaldinys, suteikta galimybė nemokamai naudotis miško mediena.“

Karalius Žygimantas III

Karalius Žygimantas III

Šiame dokumente rašoma, kad Stanislovas Zalivskis, Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas, Naujojo Punsko kaime (Villae nostrae Nova Punsko) savo lėšomis pastatė Romos katalikų bažnyčią ir paprašė karaliaus, kad „mes (t. y. karalius – red.) šiam maldingam darbui ir kūriniui pareikštume savo pritarimą, kad saugotume jį savo autoritetu ir kad šios bažnyčios įsteigimą teisėtu ir mums priimtinu pripažinti bei gėrybėmis ir pajamomis apdovanoti ir aprūpinti teiktumės“.
Girininko S. Zalivskio pastatytą šventovę šiuo aktu karalius pripažįsta teisėta, ją iškilmingai steigia ir gausiai apdovanoja. Bažnyčios klebonui išlaikyti, Zalivskiui panaudos teisės atsisakius, jis suteikia aštuonis valakus žemės Studencza kaime. Toliau dokumente nurodoma, kad kasmet per Viešpaties gimimo šventę (Kalėdas) šios urėdijos valdiniai nuo kiekvieno žemės valako turi mokėti (vietoj dešimtinės!) po šešis lietuviškuosius grašius. Parapija turi teisę (su valdytojo žinia ir pritarimu) naudotis karališkųjų miškų mediena. Klebonas yra įpareigojamas iš parapijos valdinių nereikalauti atlyginimo už sakramentų teikimą. Sekmadieniais ir šventadieniais Punsko bažnyčios aikštėje leidžiama organizuoti turgus, bet nei klebonas, nei girininkas iš prekiautojų imti mokesčių negali. Karalius pasilieka sau teisę skirti kleboną lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą (idque nonisi Lithuanum aut linguae Lithuanicae gnarum relinquimus).
Leidimas rengti turgus rodo, kad kartu su parapija formavosi ir Punsko miestelis, o šio krašto žmonės vertėsi ne tik žemės ūkiu, bet ir prekyba. Kai kurie istorikai mano, jog įsteigus parapiją iš Punsko į Naująjį Punską persikėlė šių apylinkių centras.

1-vazos-dok
Dokumentas pasirašytas Varšuvoje tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt septintųjų Viešpaties metų spalio dvidešimt septintą dieną; „mūsų karaliavimo Lenkijoje dešimtaisiais, Švedijoje ketvirtaisiais metais“. Jį pasirašė:
„Karalius Žygimantas (Sigismudus Rex)
Jeronimas Valavičius (Hieronymus Wollowicz)
Jo Karališkosios Didenybės notaras
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“
Po 420 metų sulaukėme šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą. Karaliaus Žygimanto aktą iš originalo išvertė mūsų kraštietis dr. Jonas Malinauskas, Vatikano radijo lietuviškų laidų vedėjas. Už tai sakome Jam nuoširdžiausiai ačiū.

***

Karaliaus Žygimanto III aktas buvo pasirašytas 1597 metų spalio 27 dieną Varšuvoje. Iš originalo vertė Jonas Malinauskas.

„Žygimantas III, iš Dievo malonės Lenkijos karalius, Lietuvos, Rusijos, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos ir Livonijos didysis kunigaikštis; taip pat švedų, gotų ir vandalų karalius paveldėtojas. Šiuo mūsų raštu pranešame visiems ir kiekvienam, ką tai liečia, kad kilmingasis Stanislovas Zalivskis, Livo vėliavininkas, mūsų Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas, dėl savo pamaldumo Dievui ir labai uoliai siekdamas Jo garbės, mums priklausančiame Naujojo Punsko kaime, esančiame mūsų Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų urėdijoje, Romos katalikų tikybos šventovę savo lėšomis pastatė ir paprašė, kad mes šiam maldingam darbui ir kūriniui pareikštume savo pritarimą, kad saugotume jį savo autoritetu ir kad šios bažnyčios įsteigimą teisėtu ir mums priimtinu pripažinti bei gėrybėmis ir pajamomis apdovanoti ir aprūpinti teiktumės. Mes savo ruožtu pritardami šiam Dievo garbei skirtam kūriniui, o juo labiau matydami jo būsimą naudingumą Bažnyčiai, minėtame Naujojo Punsko kaime minėto kilmingojo Stanislovo Zalivskio pastatytą šventovę pripažįstame esant teisėta, mums priimtina, steigtina ir apdovanotina, tad šiuo raštu ją iškilmingai steigiame ir apdovanojame. Bažnyčios klebono deramam išlaikymui ir aprūpinimui, taip pat kad jis tinkamai dieviškuosius reikalus tvarkytų ir prižiūrėtų bei kad apylinkių gyventojai ir mūsų valdiniai būtų pagal katalikų tikėjimą tinkamai ugdomi ir galėtų pagal jį gyventi, minėtam mūsų miškų valdytojui atsisakius mūsų suteiktos panaudos teisės, aštuonis žemės valakus Studencza (Šaltėnų) kaime, priklausančiame minėtai urėdijai, visiems laikams skiriame, atiduodame ir dovanojame. Taip pat tuos aštuonis žemės valakus Bažnyčios jurisdikcijai ir imunitetui užrašome, pervedame ir pajungiame, norėdami, kad mūsų ir Bažnyčios vadovų globoje ir valdžioje turėtų visas katalikų bažnyčioms suteiktas laisves ir teises, panašiai kaip kitos katalikų bažnyčios Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurias mūsų pirmtakai iš pamaldumo steigė. Be to, visi mūsų miškų urėdijoje gyvenantys valdiniai nuo kiekvieno žemės valako po šešis lietuviškuosius grašius vietoj dešimtinės kasmet Viešpaties Gimimo šventės dieną temoka tuo metu pareigas einančiam minėtos bažnyčios klebonui ir telaiko tai nuolatine pareiga. Klebonas savo namų reikalams taip pat turi teisę, tačiau su valdytojo žinia ir pritarimu, medžius mūsų miškuose kirsti ir iš jų gabenti. Taip pat norime, kad einantis pareigas klebonas sąžinėje būtų įpareigotas iš minėtos parapijos valdinių nieko nereikalauti už sakramentų teikimą, nebent kas nors pats laisvai ką duotų. Norėdami, kad ta bažnyčia išgarsėtų, leidžiame, kad minėtame Naujojo Punsko kaime bažnyčią sekmadieniais ir šventadieniais lankantys žmonės galėtų saugiai ir laisvai daiktą už daiktą ir prekę už prekę atsinešti ir parduoti nemokėdami mokesčio, liaudies vadinamo targowego, nei tuo metu esančiam klebonui, nei valdytojui. Nuo dabar kiekvieną kartą, kai šios bažnyčios klebono postas dėl mirties ar dėl atsistatydinimo bus laisvas, mes ir mūsų šviesiausieji įpėdiniai pasiliekame sau teisę skirti kleboną lietuvį arba mokantį lietuvių kalbą. Šių dalykų tikrumą patvirtiname savo parašu ir įsakome uždėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudą. Duota Varšuvoje tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt septintaisiais Viešpaties metais, spalio dvidešimt septintą dieną; mūsų karaliavimo Lenkijoje dešimtaisiais, Švedijoje ketvirtaisiais metais.

Karalius Žygimantas

Jeronimas Valavičius,
Jo Karališkosios Didenybės notaras
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei“

sb, punskas.pl

 

 

 

Komentavimas negalimas.