Geologinė sandara

 PUNSKO IR SEINŲ KRAŠTO GEOLOGINĖ SANDARA IR RELJEFAS

Punsko ir Seinų kraštas kaip ir Lietuva yra Rytų Europos platformos vakarinėje dalyje, tad žemės gelmes sudaro trys sluoksniai:

  • kristalinis pamatas – sudarytas iš uolienų, archainės ir proterozoinės erų (sutinkama vid. 600 m.gylyje)

  • ikikvarterinės nuosėdinės nuogulos, sudaryta iš uolienų kreida, klintys, dolomitas, mergeliai (jo storis siekia 550 metrų)

  • kvartero danga – sutinkama 200-300 m. gylyje. Šį sluoksnį suklostė paskutinis Baltijos apledėjimas ir akumuliaciniai procesai. Sudaro žvyras, smėlis, molis, durpės.

 Prieš 700 tūkst.m.klimatas labai atvėso. Mūsų krašto paviršių suformavo paskutinis ledynas  atšliaužęs iš Skandinavijos. Manoma, kad ledynas pasitraukė maždaug prieš 10-13 tūkst. metų. Tada išryškėjo mūsų krašto reljefo bruožai: susiklostė kalvos, vanduo nuplovė smėlėtąsias lygumas-zandrus, išplovė slėnius, kuriuo dabar teka upės. Į daubas sutekėjus vandenims susidarė ežerai, dugninės moreninės kalvos. Punsko, Seinų krašto aukščiausiai iškilusios vietovės yra šiaurės vakarų dalyje. Tai Vaičiuliškių, Kalinavo, Vaiponios, Šaltėnų ir Punsko kaimai. Moreninės kalvos yra šiaurinėje ir rytinėje dalyje mūsų krašto (Kampuočiai, Pristavonys, Paliūnai, Sankūrai, Krasnavas, Jonaraistis, Burbiškiai, Krasnagrūda, Dusnyčia). Tarp kalvų yra įsiterpia ežerai pvz: Kampoučių-  Akoutis, Paliūnų- Galadusis, Juodelis…

Pietinėje ir pietrytinėje dalyje aptinkamos smėlingos lygumos-zandrai, kurie tęsiasi nuo Trakiškių per Seinus Smalėnų link. Zandrinės lygumos yra Seinų ir Galadusio apylinkėje.

Komentavimas negalimas.