Prisiminkime išėjusius negrįžti. Juozapas Radziukynas

 Suvalkų kapinėse yra palaidotas 1863 metų sukilimo dalyvis, XIX a. pabaigos nacionalinio sąjūdžio veikėjas, varpininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys, daugelio vertingų straipsnių autorius Juozapas Radziukynas. Apie jį pasakoja Suvalkų lietuvių veikėjas Kazimieras Baranauskas.

Juozapas Radziukynas gimė 1844 m. valstiečių šeimoje, Sutros kaime (Seirijų parapijoje). Baigė Suvalkų gimnaziją. Studijavo Varšuvos vyriausiojoje mokykloje. 1871 m. debiutavo spaudoje straipsniu „Burtai Seinų paviete“ (Tygodnik Ilustrowany). Mokytojavo įvairiose Varšuvos mokyklose. Dėstė graikų, lotynų ir lenkų kalbas.

Gyvendamas Varšuvoje J. Radziukynas įsitraukė į lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Kartu su kitais Varšuvos lietuviais įsteigė lietuvišką laikraštį-žurnalą bei draugiją, pavadintą Lietuvos varpininkais. Varpininkai siekė vienyti Varšuvoje gyvenančius lietuvius bei žadinti jų patriotinius jausmus. 1889 m. jie pradėjo leisti Varpą, skirtą Lietuvos inteligentijai, o 1890 m. Ūkininką – kaimo žmonėms. Pirmaisiais Varpo gyvavimo metais J. Radziukynas išspausdino straipsnį „Ar išmesti rykštes iš mokslaviečių“ ir korespondenciją „Iš Dzūkijos“, o Ūkininke spausdino „Lietuvos istoriją“. Pasirašinėjo Dzūko ir Lietuvos vaiko slapyvardžiais. Rašė lenkų kalba. Į lietuvių kalbą jo straipsnius vertė J. Staugaitis.

1898 m. JAV lietuvių savaitraštyje Vienybė Lietuvninkų pasirodė šešios jo korespondencijos. Vėliau Varšuvos žurnale Wisła publikavo du vertingus straipsnius: „Dusia“ (1899) ir studiją „Dzuki“ (1900).

J. Radziukynas domėjosi jotvingiška Suvalkų krašto praeitimi. Nemažai keblumų patyrė lankydamas piliakalnius. Suvalkų krašte jis dirbo netrukdomas, bet Vilniaus ir Gardino gubernijose buvo kelis kartus sulaikytas. 1909 m. išleido knygelę Suvalkų rėdybos pilekalniai. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvių mokslo draugiją.

 Vėliau J. Radziukynas gyveno Kaune, Vilniuje, Voroneže, Marijampolėje. 1921 m. persikėlė gyventi į Suvalkus. Turėjo daug planų. Norėjo parengti lenkų-lietuvių žodyną, parašyti prūsų istoriją ir kt. Nežinia, kaip jam sekėsi. Neišliko žodyno rankraštis. „Prūsų istorijos“ J. Radziukynas taip pat neišleido.

Mirė Suvalkuose 1925 m. birželio 9 d.

sb, punskas.pl