Prieš daugelį metų Seinijoje (1 d.)

Suvokdami, kas buvo, suprasime, kas vyksta šiandien, kas bus rytoj. Visuomenės gyvenime būna ir saulėtų, ir juodų dienų. Pastarųjų nesinori prisiminti, bet jos kaip krankliai skraido gyvenimo padangėje, palikdamos randus. Įsimintini lietuvių tautinei mažumai buvo 1936 m. Tų metų birželio vidury Lietuvių kultūros draugijos (LKD) Puns­ko ir Sei­nų sky­riai gauna vienodo turinio raštus, kuriuose informuota, kad 1936 m. bir­že­lio 17 d. Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­kas priėmė sprendimą uždaryti šio krašto LKD skyrius. Lietuviams nepalankios nuotaikos pradėjo reikštis jau anksčiau. 1935 m. Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­kas pa­rei­ka­la­vo, kad visi LKD skyriai pateiktų in­for­ma­ci­ją apie savo veik­lą, na­rius, val­dy­bą ir pan. Numatytos sankcijos už įsako nevykdymą – 500 zlo­tų. 1936 m. ge­gu­žės 15–17 d. lenkų val­di­nin­kai ir po­li­ci­ja kont­ro­lia­vo Puns­ko ir Sei­nų LKD sky­rius, tik­ri­no kan­ce­lia­ri­nes kny­gas ir kny­gy­nė­lius. Antai Ra­džiū­čių sky­riu­je buvo kon­fis­kuotos 28 Lie­tu­vo­je išleistos kny­gos, Kle­vų sky­riu­je – 108 kny­gy­nė­lio ir 8 privačios knygos.

jd1

Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­ko sprendimą dėl skyrių uždarymo gavo visi LKD skyriai, nepriklausomai nuo to, ar jie bu­vo kont­ro­liuo­ti, ar ne. Vir­ši­nin­kas savo sprendimą mo­ty­va­vo taip: „1936 m. ge­gu­žės 15–18 d. pa­tik­ri­ni­mas įro­dė, jog sky­riai už­si­ima po­li­ti­ne veik­la, agi­tuo­ja žmo­nes prieš Len­ki­jos vals­ty­bę, ban­do su­kel­ti tau­ti­nį an­ta­go­niz­mą tarp vie­tos gy­ven­to­jų, ants­pau­duo­tos kny­gos ir pe­rio­di­ka yra kont­ra­ban­di­nės. Mi­nė­ta veik­la ne­su­tam­pa su LKD sta­tu­to straips­niu, nu­sa­kan­čiu jos veik­los po­bū­dį, prieš­ta­rau­ja esa­miems įsta­ty­mams.“ Suvalkų apskrities vir­ši­nin­ko įsa­ky­mas tu­rė­jo bū­ti vyk­do­mas nuo jo pas­kel­bi­mo. Tai buvo vis dėl to Lenkijos įstatymų nepaisymas, nes per 14 die­nų skyriai, tar­pi­nin­kau­jant Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­kui, turėjo teisę ape­liuo­ti į Bals­to­gės vai­va­dą.

Savo nepasitenkinimą viešai pareiškė Pa­liū­nų, Kreivė­nų, Vai­ta­kie­mio, Kam­puo­čių, Ra­džiū­čių, Puns­ko, Bur­biš­kių, Vai­čiu­liš­kių ir ki­tų kai­mų LKD sky­riai. Jie įtei­kė ape­lia­ci­nius raš­tus Bals­to­gės vai­va­dai, kuriuose įrodinėjo, jog draugijų valdybos ne­už­si­imi­nė­jo po­li­ti­ne veik­la ir priešvalstybine agi­ta­ci­ja, kad kny­gos ir pe­rio­di­ka, ku­rią kon­fis­ka­vo, ne­bu­vo kont­ra­ban­di­nės, tik le­ga­liai gau­tos iš Vil­niaus LKD cent­ro kny­gy­no ir jos buvo cen­zū­ruo­tos. Pasak protestuojančiųjų, valdybų veik­la ati­ti­ko LKD sta­tu­tą. Pra­šyta vai­va­dos at­šauk­ti Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­ko spren­di­mą. Bals­to­gės vai­va­da pa­rei­ka­la­vo, kad raštų autoriai su­mo­kė­tų 5 zlo­tų žy­mi­nį mo­kes­tį, nes lai­kys tuos raštus ne­ga­lio­jan­čiais.

Šlynakiemio LKD valdyba ir choras

Šlynakiemio LKD valdyba ir choras

1936 m. rug­sė­jo 21 d. LKD cent­ras Vilniuje raš­tiš­kai informavo Bals­to­gės vai­va­dą, kad Su­val­kų ap­skri­ties vir­ši­nin­kas, už­da­ry­da­mas lietuvių draugijų sky­rius ir bib­lio­te­kas, ne­duo­da­mas lei­di­mų reng­ti vie­šų va­ka­rų Su­val­kų ir Gar­di­no ap­skri­ty­se, truk­do sky­riams veik­ti. Pranešė, kad Suvalkų apskrities viršininkas jau pa­nai­ki­no Bu­be­lių, Bur­biš­kių, Kam­puo­čių, Kreivė­nų, Arad­ny­kų, Ož­ki­nių, Pa­liū­nų, Ra­džiū­čių, Vi­du­gi­rių, Va­lin­čių, Vai­čiu­liš­kių, Vai­ta­kie­mio, Šly­na­kie­mio, Ža­ga­rių ir Žvi­ke­lių kai­mų sky­rius, kad Bu­be­liuo­se, Ož­ki­niuo­se ir Vai­ta­kie­my­je kon­fis­ka­vo da­lį privačių sky­rių na­rių kny­gų, kad truk­do reng­ti va­ka­rus Kle­vuo­se, Vai­čiu­liš­kė­se, Vi­du­gi­riuo­se ir Vai­ta­kie­my­je. Rašte rašoma, kad LKD skyriai dirba re­li­gi­nį, kul­tū­ri­nį-švie­tė­jiš­ką dar­bą, siekdami, kad jos na­riai bū­tų pa­vyz­din­gi ka­ta­li­kai ir Len­ki­jos pi­lie­čiai.

1936 m. rug­sė­jo 22 d. LKD pir­mi­nin­kas ku­ni­gas V. Taš­kū­nas bu­vo šiuo reika­lu nu­vy­kęs pas Bals­to­gės vai­va­dą Kir­ti­klį. Beje, jo ir kitų veikėjų pa­stan­gos nu­ėjo vel­tui. Len­ki­jos val­džia vyk­dė sa­vo planą. Skyriai, ap­mo­kė­ję vi­sas lik­vi­da­vi­mo iš­lai­das, iki 1936 m. gruo­džio 23 d. li­ku­sį tur­tą tu­rė­jo per­duo­ti LKD cent­rui Vil­niu­je. Jie ne­ga­lė­jo už­si­im­ti jo­kia ki­ta veik­la, tik tur­to per­da­vi­mu. Sky­rių lik­vi­da­vi­mo pro­to­ko­lus tu­rė­jo pri­sta­ty­ti LKD centrui iki 1936 m. gruo­džio 31 d. Už įsa­ky­mo vyk­dy­mą at­sa­kin­gas bu­vo sky­riaus pir­mi­nin­kas. Už ne­pa­klu­si­mą jam grė­sė baus­mė.

Ožkinių LKD skyriaus veikėjai

Ožkinių LKD skyriaus veikėjai

Bals­to­gės vai­va­da savo sprendimą išdėstė LKD cent­rui 1936 m. gruo­džio 26 d. raš­te. Jis ra­šė, kad pa­gal 1936 m. lie­pos 9 d. įsta­ty­mą dėl vals­ty­bės sie­nų vi­suo­ti­nio sau­gu­mo drau­džia LKD veik­ti pa­sie­nio zo­no­je Su­val­kų ir Gar­di­no ap­skri­ty­se ir kad, tar­pi­nin­kau­jant Bals­to­gės vai­va­dai, per 14 die­nų nuo raš­to ga­vi­mo da­tos ga­li­ma kreip­tis į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) Var­šu­vo­je.

LKD cent­ras ape­lia­ci­jos tei­se pasinaudojo. Jis rašė Vidaus reikalų ministerijai, kad ne­su­ti­nka su Bals­to­gės vai­va­dos spren­di­mu panaikinti LKD sky­rius vi­so­je Bals­to­gės vai­va­di­jo­je. Pa­sak Cent­ro, toks sprendimas prieš­ta­rauja Len­ki­jos Kons­ti­tu­ci­jai ir Lenkijos pre­zi­den­to po­tvar­kiui dėl draugi­jos tei­sių. Ape­lia­ci­jo­je Centras pabrėžė, kad sky­riai dir­ba religinį, kul­tū­ri­nį-švie­tė­jiš­ką dar­bą bei sie­kia, kad jų na­riai bū­tų lo­ja­lūs Len­ki­jos Res­pub­li­kai. Pasak Centro, vai­va­dos spren­di­mas, remiantis įsta­ty­mu dėl vals­ty­bės sie­nų sau­gu­mo, yra ne­tei­sė­tas. Cent­ras pra­šė VRM ap­svars­ty­ti jų skun­dą. Deja, Lenkijos vidaus reikalų mi­nis­te­ri­ja vai­va­dos potvarkio ne­pa­kei­tė.

 (Bus daugiau)

 Sigitas Birgelis, punskas.pl

Literatūra: Petras Vitkauskas. Lietuvių draugijų veikla Punsko ir Seinų krašte 1926-1939 metais. Punskas: „Aušros“ leidykla, 2001.

vienas komentaras Prieš daugelį metų Seinijoje (1 d.);

  1. Ruta sako:

    Kur butu galima gauti „Ožkinių LKD skyriaus veikėjai“ nuotraukos kopija?