Politikos, kultūros ir teisėtvarkos naujienos

POLITIKA

Per valstybės šventes pompastiškai kalbama apie Nepriklausomybę ir laisvą Lietuvą, tačiau piliečiai realybę mato kitokią ir dažnai klausia, ar už tokią Lietuvą kovojome? Ar mūsų noras, žodis, meilė Tėvynei dar ką nors reiškia? Kaip tvarkytis lietuviams savo šalyje, rekomenduoja ir nurodo Briuselis su savo direktyvomis, triukšmą kelia ir Lietuvos tautinės mažumos. Ekspertai konstatuoja: jeigu valdžia ir toliau neturės tvirto stuburo, virsime į sunkiai protu suvokiamą darinį. VAKARO ŽINIOS

„Reikia omenyje turėti vieną faktą: pirmą kartą istorijoje Lietuva turi Klaipėdą, Kauną ir Vilnių savo teritorijoje. Pirmą kartą po 1945 metų šie trys miestai administruojami Lietuvos. Šios problemos, kurios klostėsi šimtmečiais – tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus krašto – niekur neišnyko. Lenkai neužmiršo nei Lvovo, nei Vakarų Baltarusijos, nei Vilniaus krašto – jie tik laukia valandos, kada galės reikšti pretenzijas. Lenkijoje pilna politinių jėgų, kurios šį reikalą laiko aktualiu, skiria dėmesį ir pinigus“,- sako Rolandas Paulauskas, politologas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. VAKARO ŽINIOS

Lėtas veikimas, kuris gali virsti nieko neveikimu. Taip Vyriausybės 100 dienų veiklą įvertino Seimo konservatoriai. Bet jų frakcijoje apsilankęs premjeras Algirdas Butkevičius atmušinėjo tokią kritiką. Paklaustas, kaip vertina pirmųjų trijų mėnesių darbą, socialdemokratų lyderis A.Butkevičius atsakė, kad darbas labai sunkus, pastaruoju metu jis faktiškai neturįs laisvo laiko. Vyriausybės vadovas opozicijai pristatė kai kuriuos svarbiausius darbus: būtinybę kurti naujas darbo vietas, paskatinti verslo plėtrą, vykdyti tolesnes pertvarkas energetikoje. Pastarojoje srityje A.Butkevičius svarbiausiu prioritetu laiko šilumos kainų mažinimą gyventojams. LIETUVOS RYTAS

Vakar Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose apdovanoti iš tarptautinės misijos grįžę kariai, pusę metų Kandahare (Afganistanas) ruošę sraigtasparnių pilotus. Kariai sako, jog afganai yra imlūs, tik kartais tenka mokyti nuo nulio. Kandaharo oro uoste dislokuotos Lietuvos vadovaujamos Oro pajėgų mokymo grupės (OPMG) kariai pusmetį rengė Afganistano nacionalinės armijos sraigtasparnių pilotus ir jų techninės priežiūros specialistus. „Grįžo jau ketvirta karių grupė, įgijome nemažai patirties, tačiau ši misija vis tiek yra pakankamai pavojinga, nelengva. Džiugu, kad visi kariai grįžo namo sėkmingai ir sveiki“, – sakė karinių oro pajėgų (KOP) vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis. E. Mažeikis OPMG-4 kariams įteikė krašto apsaugos sistemos medalius „Už tarptautines operacijas“ ir šio medalio ženklus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

OPMG-4 vadui kapitonui Laimiui Aleknavičiui misija Kandahare buvo pirmoji. „Išvažiuojant buvo truputėlį baugu: nežinoma vieta, Afganistanas ne patį geriausią vardą užsitarnavęs. Bet nėra taip blogai, kaip žmonės piešia. Vietiniai skraidančio, techninio personalo žmonės – malonūs, stengiasi perimti mūsų patirtį. Jie yra imlūs, tik trūksta žinių pagrindų, reikia mokyti kaip pradinukus – nuo nulio“, – sako grupės vadas. Su afganais dažniausiai bendraudavo per vertėją. Rusakalbių vietinių yra labai mažai, po truputį afganai mokomi anglų kalbos. Vietos gyventojai, su kuriais lietuviams teko praleisti šešis mėnesius, išmoko lietuviškai pasisveikinti: „Labas rytas“, „Laba diena“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

„Savanoriu tapau todėl, kad kovai už Lietuvos laisvę buvo sukilusi visa tauta”, – sakė vienas iš vadinamųjų vilko vaikų Hartmutas Riemanas (Hartmut Riemann), kuris kovo 11 dieną Jurbarko kultūros centre drauge su kitais keturiais bendražygiais buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio medaliu. Pono Hartmuto istorija – dar vienas „vilko vaikų“ ištikimybės ir meilės savo antrajai tėvynei įrodymas. „Aš didžiuojuosi tuo, kad mane prisiminė ir įvertino, pagerbė savanorio medaliu. Su saule negyvensiu, tad paliksiu jį anūkui“, – sakė Hartmutas Riemanas. „Lietuva man – antroji motina. Pirmoji pagimdė, antroji užaugino. O ir rusai man skolingi buvo, turėjau su jais šiokių tokių sąskaitų. Jie mane išgujo iš Karaliaučiaus krašto, viską sunaikino, sužlugdė“,- sakė H. Riemanas. VAKARŲ EKSPRESAS

Šiaulių miesto merui Justinui Sartauskui teks aiškintis etikos sargams dėl Tarybos narių parašų rinkimo po kreipimusi į ūkio ministrę Birutę Vėsaitę. Jos buvo prašoma atnaujinti europinės paramos skyrimą Menų inkubatoriaus projektui. Skundo iniciatoriai įsitikinę, jog buvo piktnaudžiaujama valdžia ir pažeidžiamas savivaldos veiklos skaidrumas, bendruomenės teisė žinoti apie priimamus sprendimus. Tačiau Vyriausybės atstovas Jonas Novogreckis neįžvelgė priežasčių nagrinėti politikų prašymo ir patarė kreiptis į etikos sargus. „Ne aš vienas pasirašiau, kodėl skundžia tik mane vieną? – stebėjosi „Šiaulių kraštui“ J. Sartauskas. – Ir ne aš parašus rinkau, o frakcijų vadovai. Kai 20 Tarybos narių pasirašė, daugiau nebelaukėme.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Valstybės kontrolė, visus praėjusius metus auditavusi, kaip šalyje veikia šeimos gydytojo institucija, pateikė išvadas, iš principo patvirtinančias sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio poziciją. Valstybės auditorių manymu, eilės pas gydytojus susidaro ir dėl netolygaus paslaugų išsidėstymo, ir dėl nekontroliuojamo šeimos centrų steigimo, ir dėl šeimos gydytojų apkrovimo pašaliniais darbais. „Šeimos gydytojų pasiskirstymas tarp savivaldybių skiriasi net iki 3 kartų, – sakė Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas. – Jei tokios savivaldybės, kuriose gydytojų skaičius 10 tūkst. gyventojų kelis kartus didesnis nei šalies vidurkis, dar skundžiasi jų trūkumu, priežasčių, manau, reikia ieškoti darbo organizavime.“ Auditorių duomenimis, daugiau nei 9 proc. šeimos gydytojų dirba keliose pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis teigia, kad po tokių Valstybės kontrolės išvadų jam būsią lengviau įtikinti oponentus dėl būtinybės kuo skubiau reformuoti ydingą sistemą. RESPUBLIKA

KULTŪRA

Archeologai ištyrė Aukštelkės (Šiaulių rajonas) bažnyčios rūsyje esančias kriptas. Jose rasti 24 žmonių kaulai, tyrinėtojų dar lauksiantys kai kurie daiktai. Į klausimą, iš kur čia pateko tiek daug palaikų, lieka neatsakyta. Bazilionų parapijos klebonas Stanislovas Žukauskis, aptarnaujantis Aukštelkės bažnyčią, taip pat nežino, iš kur čia galėjo patekti kaulų. Peršasi išvada, kad šie kaulai yra iš kažkur sunešti. S. Žukauskio teigimu, besidomint bažnyčios istorija, buvo kreiptasi į archyvą, bet nepavyko nieko konkretaus sužinoti. Aukštelkės bendruomenės „Aukštarūžė“ vadovė V. Budreckienė sako, jog žinoma tik tai, kad bažnyčia pastatyta 19-ojo amžiaus pabaigoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą ji iš pabūklų buvo sugriauta, 1932 metais – atstatyta, 1967-aisiais – restauruota. V. Budreckienės teigimu, dėžę su bažnyčios rūsyje rastais kaulais ketinama padėti į vieną iš kriptų, o angą užmūryti, kad mirusiųjų poilsio niekas nebetrikdytų. Bažnyčios požemis dar neatskleidė paslapties. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Dvidešimt mažųjų šokėjų verkė išgirdę, kad jie kovo 11 dieną negalės pasirodyti Lazdijų kultūros centre vyksiančiame Lietuvos nepriklausomybės šventės koncerte, nes nepatiko valdininkams. Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame koncerte „Dainuoju Lietuvai ir laisvei“ Lazdijų kultūros centre į gausų būrį saviveiklininkų, tarp kurių nemažai ir valdininkų, nebuvo priimti mažieji šokėjai iš darželio-mokyklos „Kregždutė“. Prieš dvi dienas per generalinę repeticiją jų valsą išbrokavo kai kurie šio centro darbuotojai, nes jiems nepatiko, kad antrokai ir trečiokai šoka be tautinių drabužių ir skambant dainai anglų kalba. Tai išgirdę vaikai apsipylė ašaromis, nes daug repetavo ir rengėsi dalyvauti koncerte. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Skaudžiai išgyvenusi, kad gali pasinerti į tamsą dėl akių ligos, verslininkė ir politikė Irena Matijošaitienė vakar ne tik nieko nebematė, bet ir negirdėjo. Dėl komos ištiktos moters gyvybės grūmėsi medikai. „Situacija labai prasta“, – sunkiai rinkdamas žodžius vakar ištarė Kauno verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Nuo laiptų namuose nukritusi jo žmona Irena patyrė labai sunkią galvos traumą. Nelaimė įvyko Kaune, Vičiūnų rajone, esančiame verslininkų name vakar apie 5 valandą 30 minučių. Atsikėlusi iš lovos antrajame aukšte esančiame miegamajame 55 metų I.Matijošaitienė laiptais leidosi į pirmąjį aukštą. „Išgirdau trenksmą, o atbėgęs radau Ireną laiptų apačioje“, – pasakojo „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas V.Matijošaitis. V.Matijošaitis mano, kad žmona paslydo arba nepataikė pastatyti pėdos ant pakopos, nes lipdama neužsidegė šviesos. Dabar sunku spėlioti, iš kokio aukščio krito kaunietė, tačiau smūgį smulkaus kūno sudėjimo moteris patyrė stiprų. Nuo šviesių laiptų – į grėsmingą tamsą. LIETUVOS RYTAS

Kauno medikai kovoja dėl I.Matijošaitienės gyvybės. Kauno miesto tarybos narė, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtė 55 metų Irena Matijošaitienė nugrimzdo į komą. Verslininko ir politiko Visvaldo Matijošaičio žmona vakar rytą savo namuose patyrė labai sunkią galvos traumą. „Jos patirtos traumos pavojingos gyvybei“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno klinikų atstovė spaudai Milda Dambrauskienė. Kauno miesto tarybos nariai, sužinoję apie nelaimę, ištikusią energingą, žvitrią, besišypsančią kolegę, buvo sukrėsti. „Reikia tikėtis, kad viskas pakryps į gerą pusę“,- kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. KAUNO DIENA

Į redakciją kreipėsi pasipiktinusi šiaulietė (redakcijai vardas ir pavardė žinomi), esą netoli jos namų veikia „naminukės“ fabrikėlis, o policijos pareigūnai nesiima jokių veiksmų, kad ši nemaloni kaimynystė baigtųsi. Moteris teigė, kad jau ne kartą kreipėsi į teisėtvarkos pareigūnus dėl fabrikėlio uždarymo, tačiau jie esą pareiškė, kad niekuo negali padėti šiaulietei. Pareigūnai moteriai tepasakė, kad jie situaciją žino, tačiau kol kas nieko negali padaryti. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Valdymo organizavimo skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Gailutė Smagriūnienė tikino, kad minėtame name vykdoma veikla yra sekama. „Aš negaliu atskleisti mūsų turimos informacijos – tai sužlugdytų sekimo operaciją“, – teigia ji. Esą Šiaulių mieste bei apskrityje yra labai daug tokių nelegalių fabrikėlių, o policija gauna vis naujos informacijos apie nelegaliai pardavinėjamą degtinę. ŠIAULIŲ NAUJIENOS

Kauniečių šeimos planai kovo 8-ąją pavakarieniauti „Megoje“ baigėsi vizitu į ligoninę ir policiją. Jų devynmetei dukrai leidžiantis eskalatoriumi, ant galvos nukrito apsauginė plokštė. Prekybos ir laisvalaikio centro administracija apie mažametės sveikatą šeimos pasiteiravo tik po „Kauno dienos“ skambučio. „Mes atsisakėme pretenzijų, tačiau pokalbis su tardytoju buvo šokiruojantis“,- nusiraminti negalėjo moteris ir sakė netgi paklausiusi tyrėjo, ar tik jis nebus „Megos“ advokatas. „Megos“ rinkodaros vadovė, paklausta, ar žino, kokia pacientės būklė, sutriko: „Nežinome, bet pasiteirausime“. Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis apgailestavo: „Jei tyrėjas ėmė drausminti artimuosius, jis pasielgė neapdairiai“. KAUNO DIENA

Eltos redaktorė Laima Kašėtaitė

Pagal ELTĄ

 

 

Komentavimas negalimas.