Politikos, kultūros ir teisėtvarkos naujienos

POLITIKA

„…pasisakau tik už tai, kad tie žmonės, kurie gerina savo materialinį gyvenimą naudodamiesi tarnybine padėtimi, turi iškart sulaukti tam tikrų institucijų dėmesio. Žmogus privalo užsidirbti sąžiningai, dorai. Kuo daugiau Lietuvoje bus kitaip manančių, grobiančių iš savo valstybės, negalinčių įrodyti, iš kokių pinigų pasistatė namus lyg pilis, prisipirko brangių mašinų ir jachtų, tuo labiau mes risimės žemyn. Šiuos žodžius turi išgirsti atsakingos specialiosios tarnybos, Generalinė ir kito lygio prokuratūros“, – „Respublikai“ sakė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Jau praėjo 100 dienų, kai dirba naujos kadencijos Parlamentas. Net truputis daugiau. Šimtadienis sukako praėjusį penktadienį, kai Seimo pirmininkas V. Gedvilas rengėsi savo kelionei į Švediją. Grįžęs iš Stokholmo Seimo pirmininkas davė išskirtinį interviu „Respublikai“ – „Seimas jau dirba 100 dienų“. RESPUBLIKA

Po beveik 4 mėnesius trukusio tyrimo paaiškėjo, kad alytiškis į Seimą nepateko tik dėl to, kad rinkimų apylinkės komisijos nariai neįskaičiavo 30 jam rinkėjų atiduotų balsų. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas šiuo metu einančiam Darbo partijos Alytaus rajono skyriaus pirmininkui Aurimui Truncei belieka guostis, kad jį rinkėjai galės laikyti vertu parlamentaro mandato, nors dėl apmaudžios klaidos jis nepateko į Seimą. Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl neteisingo rinkimų balsų suskaičiavimo A. Truncės atžvilgiu, nes neįžvelgė tyčinių veiksmų. Prokurorų apklausiami balsų skaičiavimo komisijos nariai negalėjo paaiškinti, kodėl įvyko klaida, ir teisinosi dideliu nuovargiu. Paties A. Truncės tikinimu, jis džiaugiasi, kad pavyko atskleisti tiesą. „Nežinau, ar sieksiu Seimo nario mandato. Dėl to tarsiuosi su teisininkais. Tačiau tikrai sieksiu, kad būtų pakoreguotas Darbo partijos sąrašas ir būčiau perkeltas į aukštesnę vietą“,- sakė „darbietis“. „Apmaudi klaida paliko Seimo užribyje“. LIETUVOS ŽINIOS

Apie alternatyvą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei daug šnekėję dešinieji skelbia turį šešėlinį ministrų kabinetą. Kuris ir posėdžiauja. Tačiau šešėlinių ministrų kaip nėra, taip nėra, – tik premjeras… Opozicijoje atsidūrę konservatoriai alternatyvaus ministrų kabineto kurti nebaigė, nors opozicijos lyderis, konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius sausį skelbė, kad šešėlinis ministrų kabinetas galėtų būti suformuotas per 100 A. Butkevičiaus Vyriausybės darbo dienų. Vis dėlto dešinieji lig šiol neparengė alternatyvios vyriausybės programos, kabineto taip pat nesukomplektavo. Tiesa, konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojo Valentino Stundžio tikinimu, „šešėlinė vyriausybė dirba, tik kol kas tų tikrųjų ministrų neįvardija“. Politikas nurodė, kad A. Kubiliaus vadovaujama šešėlinė vyriausybė posėdžiauja kiekvieną pirmadienį. „Šešėlinė vyriausybė – be ministrų“. KAUNO DIENA

KULTŪRA

Kovo 8-ąją Šiaulių „Laiptų“ galerijoje atidaroma unikali paroda „Sovietinių lagerių kalinės Jadvygos Bieliauskienės kūryba“ ir pristatomas filmas „Lagerių moterys. Jadvyga Bieliauskienė“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Parodoje daugiau nei 50 piešinių ir akvarelių iš Intos lagerio. „Laiptų“ galerijoje – sovietinių lagerių kalinės paroda“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS

„Skalvijos“ kino centro žiūrovai seniai informuoti, kad kovo 8 d. jų pamėgtas kino teatras švenčia 50-metį. Buvusių kino teatrų sostinėje beveik nebeliko. „Pergalėje“ įsikūręs „Pramogų bankas“, „Tėvynėje“ – naktinis klubas pretenzingu „New York“ pavadinimu, „Vilniuje“ – prekybos centras. „Lietuva“ jau septyneri metai dunkso be gyvybės ženklų. Gyva tik „Skalvija“. Kitados „trečiojo ekrano“ kino teatras, šiandien – arthauzinis, t.y. nekomercinis, tvirtas neholivudinio kino forpostas, prieš porą metų pelnęs „Europa cinemas“ tinklo pirmąją vietą už kino programas. Pokalbis su „Skalvijos“ kino programų koordinatore Sonata Žalneravičiūte – „Kaip sulaukus brandos sublizgėti Paryžiuje“. RESPUBLIKA

Kovo 11-ąją Šiaulių „Aušros“ muziejuje – triguba šventė. Bus minima Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, 150-osios 1863 m. sukilimo ir 90-osios „Aušros“ muziejaus įkūrimo metinės. Chaimo Frenkelio viloje – tarptautinės parodos „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas atidarymas, kuriame dalyvaus Kauno karo istorijos klubas bei karo istorijos klubas „Fuzilierius“. 2013 m. Lietuvoje paskelbti 1863 m. sukilimo metais. Per Lietuvą sukilimo jubiliejus nusidrieks muziejų keliu „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“. Muziejuose sukilimo jubiliejus minimas įvairiais renginiais. Paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ – vienas iš svarbiausių Lietuvos muziejų kelio renginių. „Aušros“ muziejuje – triguba šventė“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS

TEISĖTVARKA

Ko į Maskvą vyko knygų apie sprogmenų gamybą prisiskaičiusi klaipėdietė Eglė Kusaitė – kariauti ar pramogauti? Jos advokatas teisme neatmetė nė vienos versijos. Jis tikino, kad kovotojų gretas norėjusios papildyti merginos negalima teisti už terorizmą. Už rengimąsi įvykdyti teroro aktą teisiama E. Kusaitė – kombatantė. Taip teisiamąją vakar pavadino jos advokatas Kęstutis Stungys. Kombatantas – tai asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, valstybės ar tarptautiniame ginkluotame konflikte dalyvaujančio judėjimo ginkluotųjų pajėgų narys. Bylos duomenimis, į Maskvą nuvažiavusi E.Kusaitė pirmiausia turėjo ištekėti už musulmono. Vėliau A.Magmadovas ją žadėjo nugabenti į Čečėniją, kur teroristinės organizacijos „Kavkaz imirat“ nariai klaipėdietę turėjo paruošti mirtininkės vaidmeniui.

Šiai kelionei A. Magmadovas E. Kusaitei atsiuntė 500 JAV dolerių, tačiau advokatas tame neįžvelgė nieko bloga: „Vyras moteriai atsiuntė pinigų. Kas čia tokio? Moterys mėgsta įvairias dovanas“. Po tris valandas trukusios kalbos K. Stungys pasijuto lyg artistas – kelios dešimtys salėje sėdinčių žiūrovų jį palydėjo ilgais plojimais. Palaikyti E. Kusaitės susirinko nuolatinis jos gerbėjų būrys. Tarp jų buvo visuomenininkas Darius Kuolys, kunigas Robertas Grigas, Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas ir Naglis Puteikis. „Į karą einančios mirtininkės negalima laikyti teroriste?“ LIETUVOS RYTAS

Klaipėdos apskrities policijos vadovybei bei prokuratūrai vis dar neaišku, ar galėjo patruliai užkirsti kelią keturių vaikų motinos nužudymui. Netoli sodų bendrijos „Dituva“ gyvenusi moteris šaukėsi jų pagalbos, tačiau šie pasirodė tik tada, kai ji jau buvo negyva. Lūžgalių kaime 33 metų Laura Valeikienė buvo užmušta vasario 11-osios vakarą. Nustatyta, kad apie 18.40 val. moteris skambino Bendruoju pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, jog į namus atėjo sutuoktinis, kuriam teismo sprendimu už ankstesnius smurto atvejus šeimoje buvo draudžiama lankytis. Name be žmonos dar gyveno 4 mažamečiai vaikai. Pranešimas priskirtas prie C kategorijos, į kuriuos sureaguoti reikia per valandą. Tačiau policija taip ir nepasirodė, o vėliau įsisiautėjęs neblaivus vyras žmoną taip sumušė, kad ji tą patį vakarą mirė. Policija atvyko tik pranešus apie tai.

„Ikiteisminio tyrimo metu bus patikrinti visi tą vakarą dirbę operatyvaus valdymo poskyrio ir patrulių rinktinės pareigūnai, įtarimai nė vienam iš jų kol kas nepareikšti“, – informavo tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Stanislovaitis. Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Benonas Ivanauskas teigė apgailestaująs, kad viskas taip susiklostė, ir pareiškė užuojautą velionės šeimai. Jis užsiminė, kad dėl patrulių trūkumo policija į visus pranešimus nedelsiant reaguoti negali. Žmogžudyste įtariamas Povilas Valeika šiuo metu suimtas 3 mėnesiams. „Atsakomybė už mirtį gresia ir policininkams“. VAKARŲ EKSPRESAS

Ar geri santykiai su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir jo administracijos darbuotojais, bendra veikla, pinigai ir verslas galėjo nulemti baltarusių visuomenininko Romano Voinickio mirtį Vilniuje? Daugiau nei 20 metų R. Voinickį pažinojęs Gudų kultūros draugijos pirmininkas Fiodoras Niunka mano, kad tai realu. „Jis turėjo didelę įtaką, nors to nedemonstravo. Romanas palaikė gerus santykius ir su pačiu A. Lukašenka, ir su jo administracija. Turint tokias galimybes jomis galima pasinaudoti ir ne visai legaliems dalykams. Manau, ši žmogžudystė susijusi su kažkokiomis verslo operacijomis ar pinigais. Vien tai, kaip jis buvo nužudytas, rodo, kad iš jo galbūt buvo bandoma išgauti kažkokius duomenis“, – vakar „Lietuvos rytui“ sakė F. Niunka.

Jo nuomone, žmogžudystė su tautine veikla nesusijusi. „Reikėtų ieškoti visai kitų motyvų. Gal iš jo norėjo ką nors sužinoti ar gauti. Tai galėjo būti dėl ryšių, apie kuriuos mes nelabai žinome. Ir ryšiai susiję su tokiais žmonėmis, kurie veikia prieš įstatymą, užsiima nelegalia veikla“, – sakė F. Niunka. Nužudyto 52 metų R. Voinickio kūnas rastas trečiadienį sostinės Kapsų gatvės 26-ojo namo, kuriame vyras gyveno, rūsyje. „Prieš mirtį – nerimas“. LIETUVOS RYTAS

Pagal ELTĄ

Komentavimas negalimas.