Pirmieji lietuvių kalbos mokytojų tobulinimosi kursai Lietuvoje (I d.)

Praeityje Lietuvoje rengta labai daug lietuvių kalbos mokytojų tobulinimosi kursų. Nežinau, ar kas nors suskaičiavo, kiek jų iš viso buvę. Šia tema „Aušroje“ rašyta nedaug. Savo straipsnyje, remdamasis mielų kursų dalyvių Danutės Nevulytės-Dzemionienės ir Julijos Pykytės-Čėplienės pasakojimais, norėčiau plačiau apžvelgti pirmuosius kursus, vykusius 1958 m. liepą ir rugpjūtį, nuo kurių praėjo jau beveik 60 metų.

Pažvelkime į tą laiką. Tuo metu Lietuvoje ir Lenkijoje gyvavo gilus socializmas, tik Lenkijoje jis turėjo kitokį veidą. Tada Lietuva vadinosi Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika ir buvo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos sudėtyje. Prasidėjus atgimimui žodį „Tarybų“ pakeista „Sovietų“. Vietoj Tarybų Lietuvos į žodyną pateko Sovietų Lietuva, Tarybų Sąjunga pakeista Sovietų Sąjunga. Lenkija oficialiai vadinosi Lenkijos Liaudies Respublika. Tada nelengva buvo išvykti į Lietuvą. Galima buvo tik pagal gautą kvietimą važiuoti pas pirmosios eilės gimines, pvz., tėvai pas vaikus, brolis pas sesę. Tuo laiku Seinų, Suvalkų, Elko ir kiti miestai su Lietuvos pasienio rajonais dar tiesiogiai nebendradarbiavo. Nebendravo partijos komitetai ir savivaldybės. Taigi patekti į tokius kursus buvo didelė laimė kiekvienam iš mokytojų.

scan208

 Visų kursų mokytojai Palangoje, Birutės kalno papėdėje. Antroje eilėje aštunta iš dešinės Birutė Tumelytė-Paransevičienė. Už jos į dešinę (su kaklaraiščiu) Jonas Stoskeliūnas. Antroje eilėje nuo viršaus vidury Ieva Krakauskaitė-Sidarienė. Paskutinėje eilėje iš kairės: Danutė Nevulytė-Dzemionienė, mokytoja iš Lietuvos, Julija Pykytė-Čėplienė, Birutė Radzevičiūtė, Juozas Kubilius, Kostas Nevulis. Aukštai pirmas iš dešinės Antanas Valinčius (su akiniais)

scan207

Danutė Nevulytė-Dzemionienė (dešinėje) Nidoje su mokytoja iš Lietuvos

Tuomet jau veikė Punsko pagrindinė mokykla ir bendrojo lavinimo licėjus lenkų ir lietuvių dėstomosiomis kalbomis (dabar Punsko Kovo 11-osios licėjus), pagrindinės mokyklos lietuvių ir lenkų dėstomosiomis kalbomis, mokyklos su lietuvių kalba kaip papildomu dalyku. Lietuviškos mokyklos buvo tik Punsko krašte. Jos galėjusios būti ir Klevuose, Lumbiuose, Aradnykuose, Žagariuose, Krasnave, bet nežinau, dėl kokių priežasčių atsisakyta kurti. Pradedant 1951 m., daugelyje mokyklų lietuvių kalbos mokė mokytojai, baigę pagrindinę 4 klasių mokyklą. Padėtis žymiai pagerėjo, kai 1957 m. Punsko krašto lietuviai baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjaus lietuvišką klasę ir gavo kvalifikuoto mokytojo pažymėjimą. Šios klasės absolventai neturėjo gerų lietuvių kalbos pagrindų. Tuo nėra ko stebėtis, kadangi jie labai trumpai jos mokėsi (apie 3,5 metų). Klasė įsikūrė 1953 m. gruodį. Pagrindinėje mokykloje mokėsi dar trumpiau. Padėtis vėl pagerėjo, kai pradėjo dirbti mokytojais Punsko bendrojo lavinimo licėjaus absolventai. Mat dauguma jų mokėsi lietuviškai nuo pirmos klasės. Vėliau dauguma mokytojų kėlė kvalifikacijas mokytojų seminarijose ir aukštosiose mokyklose.

scan205

Prie poeto Maironio kapo Kaune. Iš kairės: Birutė Tumelytė-Paransevičienė, Danutė Nevulytė-Dzemionienė, Kostas Nevulis

Taigi mokytojams buvo labai pravartu patobulinti lietuvių kalbą kursuose. Juose dalyvavo šie mokytojai:

  1. Danutė Nevulytė-Dzemionienė, kilusi iš Kalinavo kaimo. Tuomet dirbo viena Vaiponios 4 klasių pagrindinėje lietuviškoje mokykloje. Baigė Suvalkų prekybos technikumą. Turėjo pedagogo kvalifikaciją.
  2. Julija Pykytė-Čėplienė, kilusi iš Navinykų kaimo. Dirbo Šlynakiemio pagrindinėje mokykloje. Baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjaus lietuvišką klasę. Turėjo pedagogo kvalifikaciją.
  3. Birutė Radzevičiūtė, kilusi iš Vaitakiemio kaimo. Baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjaus lietuvišką klasę. Turėjo pedagogo kvalifikaciją. Dirbo Vaitakiemio pagrindinėje mokykloje.
  4. Birutė Tumelytė-Paransevičienė, kilusi iš Senųjų Graužų kaimo. Baigė Augustavo pedagoginį licėjų. Dirbo Paliūnų pagrindinėje mokykloje. Mirė 1981-08-08.
  5. Ieva Krakauskaitė-Sidarienė, kilusi iš Vilkapėdžių kaimo. Baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjaus lietuvišką klasę. Pirmus metus dirbo Bubelių pagrindinėje mokykloje. Mirė 2004-02-01.
  6. Juozas Leončikas, kilęs iš Klevų kaimo. Tuomet ėjo Seinų apskrities švietimo skyriaus inspektoriaus pavaduotojo pareigas. Jis buvo grupės vadovas. Baigė Augustavo pedagoginį licėjų. Mirė 2006-03-11.
  7. Kostas Nevulis, kilęs iš Kalinavo kaimo. Baigė Suvalkų bendrojo lavinimo licėjaus lietuvišką klasę. Turėjo pedagogo kvalifikaciją. Dirbo Žvikelių pagrindinėje mokykloje. Buvo jos vedėjas. Mirė 1992-03-05.
  8. Jonas Stoskeliūnas, kilęs iš Kampuočių kaimo. Buvo Punsko pagrindinės mokyklos ir bendrojo lavinimo licėjaus lenkų ir lietuvių dėstomosiomis kalbomis (dabar Punsko Kovo 11-osios licėjus) mokytojas. Licėjaus klasėse mokė lietuvių kalbos ir kitų dalykų. Iš visos grupės geriausiai mokantis lietuvių kalbą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą baigė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją, vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete lituanistiką. Mirė 1991-03-11.
  9. Antanas Valinčius, kilęs iš Valinčių kaimo, garsaus chorvedžio Vinco Valinčiaus brolis. Prieš Antrąjį pasaulinį karą baigė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją. Dirbo Navinykų pagrindinėje mokykloje. Buvo šios mokyklos vedėjas ir turėjo pedagogo kvalifikaciją. Mirė 1994-07-20.
  10. Juozas Kubilius, kilęs iš Radžiūčių kaimo. Antrojo pasaulinio karo metu mokėsi

Vilniaus gimnazijoje, bet jos nebaigė. Neakivaizdiniu būdu baigė Augustavo pedagoginį licėjų. Dirbo Žagarių pagrindinėje mokykloje. Mirė 1997-04-06.

Tokias kvalifikacijas mokytojai turėjo 1958 m. Paminėtos 1957/58 m. m. darbo vietos. Vėliau dauguma jų baigė mokytojų dvimetes studijas arba aukštąsias mokyklas.

Dėl šių kursų turėjęs būti susitarimas tarp Lenkijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Lietuvos švietimo ministerijų. Tikriausiai buvo suderinta su Balstogės švietimo ir auklėjimo kuratorija, taip pat su Seinų apskrities švietimo inspektoratu.

scan206

 Prie paminklo sovietų kariams Klaipėdoje. Pirmoje eilėje iš kairės: Ieva Krakauskaitė-Sidarienė, Birutė Radzevičiūtė, Julija Pykytė-Čėplienė, Birutė Tumelytė-Paransevičienė, Danutė Nevulytė-Dzemionienė. Antroje eilėje iš kairės: Antanas Valinčius, Juozas Kubilius, Juozas Leončikas, Kostas Nevulis

Kai jau buvo atrinkti kandidatai, reikėjo pasiruošti ilgai išvykai. Vyko ne vienas mokytojų susitikimas su J. Leončiku dėl pasiruošimo. Kalbėta, tarp kitko, ką galima vežtis, o ko negalima. Reikėjo paruošti dokumentus užsienio pasui gauti, sukomplektuoti reikiamus daiktus, iškeisti zlotus į rublius, išsipirkti traukinio bilietus. Neteko sužinoti, kas juos išduodavo. Galėjo išduoti Balstogės vaivadijos milicija ar Švietimo ministerija Varšuvoje. Tai buvo mokytojams didelis išgyvenimas, kadangi dauguma jų pirmą kartą važiavo į Lietuvą.

 (Bus daugiau)

Foto: iš Danutės Dzemionienės nuotraukų rinkinio

 Kostas Leončikas, punskas.pl

Komentavimas negalimas.